Niekas nežino
„Jei Autobusų parkas bankrutuoja, tegul savo problemas sprendžia teisėtomis priemonėmis, – piktinosi Regina B. – Dabar iškabina kažkokį popierių su neaiškiais nurodymais ir žmogus nežinai, ką daryti. Nurodyta, kad reikia pirkti bilietą, bet nenurodyta kokį. Net kontrolieriai nežino. Skambinau Autobusų parko dispečerei, tačiau ji atsakė, kad tai ne jos veiklos sritis. Paskambinau kažkokiam direktoriui, tačiau jis atsakė, kad viskas teisėta ir kad tame lape viskas surašyta. Kas tas viskas, taip ir nesupratau. Suprantu, kad vežant šunį gali būti imamas mokestis, tačiau turi būti nustatyta tvarka. Beje, ji, mano galva, turi būti patvirtinta Taryboje“.
Šuniuko gabenimo klausimas netikėtas pasirodė ir Panevėžio autobusų parko generaliniam direktoriui Rimantui Petukauskui. Jis iš pradžių pareiškė, kad šunims ir dviračiams autobusuose – ne vieta, tačiau jei šuniukas telpa į kišenę ir neloja ant žmonių, galima vežti be bilieto. Galiausiai, vadovas prisipažino gerai tvarkos nežinantis ir pažadėjo pasitikslinti.
Tigrui – ne, karvei – taip
Pasitikslinęs R.Petukauskas nurodė, kad pagal susisiekimo ministro patvirtintas Keleivių vežimo taisykles miesto autobusuose ir maršrutiniuose taksi galima vežti naminius gyvūnus ir paukščius, tačiau jie turi būti vežami specialioje taroje sumokėjus visą bilieto kainą. Jiems jokios lengvatos netaikomos.
„Įstatyme parašyta, kad naminius gyvūnus ir paukščius galima vežti, o liūtų ir tigrų negalima, – bandė juokauti R.Petukauskas. – O kaip su karve? Išeitų, kad galima, nes ji naminis gyvūnas, tačiau ją vežant gal bent trijų bilietų reikėtų ir nežinia kokio narvo. Šiaip incidentų dėl gyvūnų vežimo kaip ir neturime, nes paprastai žmogus tik išveda šunį pavedžioti, o jei kur keliauja, vežasi savo automobiliu. Beje, ir tarpmiestiniuose autobusuose, kaip lėktuvuose ir laivuose, naminius gyvūnus ir paukščius galima vežti tik specialioje taroje.“