Kompleksą anksčiau įsigijusi įmonė bankrutuoja
Iki tilto įdarbinimo per Sanžilę Panevėžio rajone – reikalų labai daug. Išvaržomas ne tik tiltas, bet ir dar trylika siauruko objektų, tarp kurių ir Pasvalio geležinkelio stotis. Apie 80 kilometrų siaurojo geležinkelio bėgių istorinio palikimo pradinė kaina – beveik puspenkto milijono eurų. Turtas nustekentas ir išvogtas, bet – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.
„Įvairių ten pažeidimų buvo. Ir vagysčių, ir tyrimai ikiteisminiai buvo. Skyrius ėmėsi priemonių, ir policija ėmėsi priemonių, ir dabar yra tyrimas dėl vagystės. Jis nebaigtas“, – pasakojo kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus vedėjas Arūnas Giraitis.
Visą kompleksą siaurojo geležinkelio nuo Panevėžio Biržų link prieš septynerius metus įsigijo viešoji įstaiga „Siaurojo geležinkelio klubas“. Įstaiga nieko su turtu nedarė, valstybei įsiskolino maždaug 80 tūkstančių eurų, todėl į mokesčių inspekciją kreipėsi dėl bankroto. Su skolų ir ikiteisminių tyrimų pribaigta įstaiga telefonu susisiekti nebeįmanoma. Pasak paveldosaugininkų, geriausia tokį turtą būtų parduoti dalimis, esą ir pardavimas spartesnis, ir priežiūra bei atsakomybė patikimesni.
Baiminasi dėl pasekmių
Sėkmingai veikiančio Aukštaitijos siaurojo geležinkelio arba atkarpos iš Panevėžio į Anykščius administracija baiminasi, kad dalis parduodamo turto nebūtų išparceliuota į metalo laužą.
„Jeigu būtų sprendimas, kad žmonės atstato paveldui – viskas tvarkoje, bet, jeigu bus taip, kad parduodamas tik dėl žemės ploto arba dėl metalo laužo – negerai“, – teigė Aukštaitijos siaurojo geležinkelio infrastruktūros skyriaus vadovas Vytautas Žekonis.
124-tus metus skaičiuojančiam siaurukui nuolatos reikia bėgių, iešmų ir kitų autentiškų detalių, kurių niekas nebegamina, todėl darbuotojų žvilgsniai – į parduodamus bėgių kilometrus.
„Na, malonu, kai pažiūri, kad ant bėgių užrašyta devyniolikto amžiaus data. Kažkas paglosto širdį, kad tai išsaugota“, – teigė V. Žekonis.
Paveldosaugininkai tikina, kad niekas neparduos siauruko bėgių vien dėl metalo.
„Pats objektas – jis saugomas visas, su visomis sudėtinėmis dalimis. Jį išardžius, jis nebetenka prasmės ir tada nėra prasmės jo saugoti. Jeigu viskas išardoma – tada braukiame iš registro ir nieko nebesaugome“, – teigė kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus vedėjas A. Giraitis.
Kaip buvo teigiama LNK žiniose, perkant valstybės saugomus objektus esą pasirašomos apsaugos sutartys bei nustatomos sąlygos.
Visą reportažą galite rasti LNK žiniose: