Eismo intensyvumas automobilių aikštelėse prie prekybos centrų, ypač piko metu, nenusileidžia judrioms gatvėms. Tačiau priešingai nei pastarosiose, aikštelėse ne visi vairuotojai linkę laikytis Kelių eismo taisyklių.
Dažnas yra matęs, kai, pavyzdžiui, nepaisant nukreipiančios rodyklės sukti į kairę, vairuotojas suka į dešinę arba atvirkščiai, nepaiso greičio ribojimo, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą nerodo posūkio signalo arba palieka automobilį prie prekybos centro lyg nuosavame kieme.
Tačiau prekybininkai tik skėsčioja rankomis – nedrausmingus vairuotojus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus gali bausti tik policija, o prie kiekvieno pažeidėjo po pareigūną juk nepastatysi. Paprastai policijos pagalbos prašoma tuomet, jei, tarkim, automobilis paliktas viduryje įvažiavimo ir kiti vairuotojai negali pravažiuoti ir pan.
Ugdant vairavimo kultūrą labiausiai praverstų pačių vairuotojų nepakantumas pažeidėjams, tačiau jie į policiją dažniausiai kreipiasi tik tuo atveju, jeigu įvyksta susidūrimas ir be pareigūnų pagalbos nepavyksta išsiaiškinti, kuris kaltas.
Geriausia prevencija – viešumas
Tačiau, kaip teigė prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė, realybėje tiek jiems, tiek policijai dažnai ilgokai tenka ieškoti pažeidėjų, todėl ugdant vairavimo kultūrą jie pasitelkia ir viešumą.
„Prieš trejus metus kartu su kelių policija ir neįgaliųjų organizacija organizavome akciją, skirtą sudrausminti neįgaliųjų vietas užimančius vairuotojus. Specialioje interneto svetainėje kiekvienas galėjo įkelti nuotrauką, kurioje užfiksuotas pažeidimas. Toks būdas yra tikrai veiksmingas, nes viešumas neretai duoda daugiau naudos nei baudos“, – kalbėjo R. Stanaitytė-Česnulienė.
Pasak jos, po šios akcijos vairuotojų, užimančių neįgaliųjų vietas, sumažėjo, tiesa, vis dar pasitaiko tokių, kuriems atrodo, jog tas ženklas reiškia, kad tai vieta, skirta statyti didelius, galingus ir brangius automobilius...
Dar viena problema, su kuria susiduria prekybininkai, tai naktiniai jaunuolių pasivažinėjimai automobilių aikštelėse prie prekybos centrų. Jie ne tik garsiai leidžia muziką, šiukšlina, bet ir bando automobilių galingumą bei manevringumą. Jei yra pažeidžiama vieša tvarka – apsauga kviečia policiją.
Palieka automobilius „nakvoti“
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovės ryšiams su visuomene Olgos Malaškevičienės, neretai vairuotojai automobilių aikštelėse prie prekybos centrų jaučiasi lyg nuosavame kieme ir palieka transporto priemones neribotam laikui.
„Prie parduotuvių, kur pirkėjams nėra reglamentuotas nemokamo stovėjimo laikas, pasitaiko, kad aplinkinių namų gyventojai palieka savo automobilius nakčiai. Tokiu atveju mes kalbamės su vairuotojais, nes naktį aikštelės yra tvarkomos, žiemą – valomas sniegas, o palikti automobiliai trukdo“, – kalbėjo O. Malaškevičienė ir prasitarė, kad kartais ilgesniam laikui aukštelėse paliekami ir automobiliai, reklamuojantys įvairias paslaugas, kurių savininkai tokių veiksmų su prekybos tinklu nederina.
Jeigu akivaizdu, kad automobilis paliktas aikštelėje likimo valiai – prašoma policijos pagalbos, kad būtų nustatytas transporto priemonės savininkas. Jei automobilis techniškai netvarkingas ir teršia aplinką – kreipiamasi į Aplinkos apsaugos departamentą.
„Tokių problemų nebūna tose aikštelėse, kur yra ženklai, nurodant nemokamo stovėjimo laiką. Todėl mes rengiame atitinkamus projektus, kad tokie ženklai atsirastų ir kitose mūsų automobilių stovėjimo aikštelėse“, – teigė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene.
Ne vienas vairuotojas suka galvą, ar prie „Maxima“ parduotuvių esantis ženklas „Šeimos vieta“ yra Kelių eismo taisyklėse. Pasak šio tinklo atstovės O. Malaškevičienės, šis ženklas atsirado jų iniciatyva ir jo nėra Kelių eismo taisyklės. Naudojimasis „Šeimos vietomis“– kiekvieno sąmoningumo reikalas: prieš tuos, kurie užima „Šeimos vietas“ atvažiavę apsipirkti be šeimos, nesiimama jokių drausminių priemonių.
Nepaiso greičio ribojimo
Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ valdytojas Česlovas Urbonavičius sako, kad kuriant judėjimo maršrutą automobilių aikštelėje buvo atsižvelgta ne tik į specialistų rekomendacijas, bet ir į pačių vairuotojų nuomonę, todėl jie patys laikosi numatytų eismo schemų.
„Iš pradžių buvo atliktos vairuotojų apklausos, o po to, kartu su specialistais, sukurti judėjimo maršrutai, pažymėti nukreipiančiomis rodyklėmis. Visa automobilių judėjimo schema aikštelėje suderinta su kelių policija“, – kalbėjo Č. Urbonavičius.
Pasak jo, eismui automobilių stovėjimo aikštelėse galioja Kelių eismo taisyklėse numatyti reikalavimai – svarbiausias jų, greičio ribojimas iki 20 km/h. Būtent šio reikalavimo, kaip pastebima, dažniausiai nesilaiko transporto priemonių vairuotojai.
Teks plačiai atverti piniginę
Atsakomybė už Kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymą numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 300 litų. Jei viršijamas automobilių stovėjimo aikštelėse nustatytas maksimalus 20 km/h greitis, už tai taip teks pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą: jei nustatytas greitis viršijamas iki 10 km/h, vairuotojas atsipirks įspėjimu, didėjant viršijamam greičiui, teks paploninti piniginę nuo 40 litų iki pustrečio tūkstančio, gali būti konfiskuotas automobilis, atimta teisė vairuoti ir netgi paskirtas administracinis areštas.
Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nenurodyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, vairuotojams gresia įspėjimas arba bauda nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.