Laidoje „DELFI diena“ pasiteiravus, kaip vertina atnaujintą automobilių mokesčio siūlymą, kad jį mokėtų pirmąkart šalyje registruojamų automobilių savininkai, Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis teigė, kad reikšmingų pokyčių nėra.
„Čia yra parinktas toks švelnesnis variantas, toks, kuris nelabai pykdo visuomenės. Nemanau, kad automobilių pirkime ar pardavime tas mokestis bus svarbus ar reikšmingas, nes nėra kalbama apie dideles sumas. Tas mokestis dėl mokesčio... Jeigu tik naujiems registruojamiems automobiliams taikomas, tai neaišku, kiek ten surinks pinigų.
Sunku būtų suskaičiuoti, kiek tokių automobilių yra mūsų turguje, turbūt reiktų žiūrėti, kokie skaičiai yra visoje Lietuvoje. Kalbant apie turgus, tai daugiausia automobilių išvažiuoja į kitas šalis, jeigu kalbant apie Lietuvą, turbūt apie 40 proc. visų eksploatuojamų automobilių pasilieka Lietuvoje. Visą kitą dalį sudaro užsienio klientų pirkimas“, – laidoje sakė V.Naujanis.
Tiesa, jis abejoja, ar toks projektas galėtų prisidėti prie to, kad tarša sumažėtų.
„Abejoju, nes tie visi automobiliai, kurie yra jau registruoti Lietuvoje, kurių yra apie milijonas, jie ir toliau važinės Lietuvoje. Net jeigu bus iš naujo jis registruojamas Lietuvoje, nereikėtų už jį mokėti, nes jeigu Lietuvoje registruota, mokestis nemokamas. Perkant naujesnes mašinas, galbūt kažkiek ir turės įtakos“, – sakė V.Naujanis.
„Autoplius“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis neigiamai vertina tokį pasiūlymą.
„Vertinu prastai, taip pat kaip ir iki atnaujinimo, nes nelabai kas ir pasikeitė. Šiuos pakitimus prilyginčiau tokiems, kai pasikeičia tik estetinis vaizdas, bet pagrindai lieka tie patys.
Taršių automobilių, įvežamų iš užsienio pastoviai registracijai į Lietuvą, galbūt ir sumažintų, tačiau tokių automobilių importo dalis ir taip nėra labai didelė. Reikėtų apibrėžti, kas yra taršūs automobiliai. Ar tai yra senesni, bet labai galingi automobiliai, ar tiesiog galingesni automobiliai. Mes fiksuojame, kad iš visos automobilių importo rinkos, kurie yra senesni nei 16 metų amžiaus, sudaro apie 15 proc. visos importo rinkos.
Tai tie skaičiai nėra labai dideli. Jeigu mes juos atmesime, savaiminio automobilių parko išsivalymo neįvyks. Problema yra Lietuvos automobilių parkas, o ne importas, o dabar norima reguliuoti importą ir reguliuoti pirkėjų laisvą pasirinkimą“, – sakė M.Buzelis.
Pasiteiravus, kaip atrodytų tradicinis automobilis, kuriam reikėtų mokėti mokestį, jis akcentavo kelis dalykus.
„Tame įstatymo pasiūlyme yra tokia lentelė, kur surašytos visos CO2 reikšmės, kurias ir bus taikomi kažkokie mokesčiai. Kiekvienas automobilis turėtų būti vertinamas atskirai. Statistinis toks automobilis, už kurį tektų mokėti, būtų apie 16 metų senumo dyzelinis automobilis, kokia vidutinė jo CO2 emisija, gana sunku nustatyti, bet aš spėčiau 160-170 g/km. Tai maždaug toks statistinis portretas“, – apibūdino jis.
DELFI primena, kad mokestis svyruotų nuo 18 iki 760 eurų ir priklausytų nuo anglies dioksido (CO2) išmetimų. Dyzeliniai automobiliai būtų apmokestinami nuo 115 gramų CO2 kilometrui, benzininiai ir dujiniai – nuo 130 gramo.
Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 300 gramų kilometrui, reikėtų mokėti 760 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 360 ir 324 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 40 eurų, benzininius – 20 eurų, dujinius – 18 eurų. Seimas spalio pabaigoje nepritarė Vyriausybės ir aplinkos ministerijos teiktam taršių automobilių mokesčio įstatymui, kuriuo siūlyta mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį.