Rūpestis ir pardavėjams, ir pirkėjams
Nuo lapkričio 1 d. automobilį parduodantis žmogus privalės ne tik sudaryti rašytinę sutartį, bet ir nurodyti gerokai daugiau duomenų.
Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, pagal kurias bet kokios motorinės transporto priemonės pirkimo−pardavimo sutartyje pardavėjas privalo deklaruoti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose per penkerius metus dalyvavo transporto priemonė. Įstatyme taip pat numatyta, kad sutartyje nurodyti privalomų duomenų sąrašą turi tvirtinti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kas galėtų patekti į šį sąrašą, kol kas nežinoma, bet įstatymo pataisoje numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki spalio 31 dienos turi priimti įstatymo aiškinamuosius teisės aktus.
Pardavėjai: „Išeitį rastume“
Jis pasakojo, kad specialiai pasamdytas lobistas, kuris Seimo nariams išaiškintų šio sprendimo netobulumą.
„JAV veikia visuotinė sistema, bet Europoje to nėra. Bandau įsivaizduoti, kaip reaguotų vokietis, iš lietuvio pirkėjo sulaukęs prašymo pateikti deklaraciją apie praėjusius 5 metus. Vokietis parduos tą automobilį serbui ar kroatui. Mes siūlome, kad pardavėjas privalėtų pateikti deklaraciją tik už tą laikotarpį, kurį jis pats valdo transporto priemonę“, − teigė V.Naujanis.
Dabar Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ tinklalapyje įvedus transporto priemonės identifikavimo ir registracijos liudijimo numerius, galima susipažinti su automobilio techninės apžiūros istorija: kada ji atlikta, iki kada galioja, kokių trūkumų buvo nustatyta atliekant patikrą.
Naudotų automobilių pardavėjai jau dabar mąsto, kaip reikėtų elgtis, jei įsigaliotų ši tvarka. „Tada sutartyje su pirkėju įrašyčiau visus įmanomus trūkumus, kad paskui nekiltų nesusipratimų. Pirkėjai prieš pirkdami įvertina visus automobilių trūkumus ir žino, ką perka“, − sakė vienas pardavėjų.
Dauguma kitų apie naująją tvarką negirdėjo ir dar nesuka galvos. „Jei taip bus, tada ir žiūrėsime, ką daryti. Lietuviai visada randa išeitį“, − nusijuokė kitas pašnekovas.
„Nemato“ kitų automobilių
Pačiame turguje lietuvių pirkėjų įpročiai nesikeičia: jie perka „Audi“, „Volkswagen“, „Opel“ ir „Toyota“ markių automobilius. Prancūziški automobiliai tebėra mažiau populiarūs. „Jei automobilių pramonė dirbtų pagal lietuvių poreikius, užtektų 3−4 gamyklų“, − juokiasi V.Naujanis.
Į turgų užsukantys latviai dažnai renkasi sportinius, geresnės komplektacijos automobilius, be vokiškų jie perka ir „Volvo“ gaminių. Estai pamėgo didesnės kubatūros automobilius, vienatūrius.
Lenkai visada ieško kuo naujesnių automobilių. Lietuvių perkamo automobilio vidutinė kaina yra apie 3000 eurų, lenkų – apie 4000−5000 eurų.
Lenkų srautai priklauso nuo zloto kurso. Kai lietuviai masiškai važiuoja į Lenkiją apsipirkti, turguje lenkų sumažėja. Kirgizai, moldavai ir baltarusiai labai įsprausti į muitų rėmus, jų pasirinkimas priklauso nuo to, ką labiau verta pirkti.
Buvo laikas, kai kirgizai masiškai supirkinėjo „Opel Zafira“, tada iš karto pakilo jų kainos. Dabar kirgizai perka tik krovininius automobilius ir mikroautobusus.
Naujiena – automobilių nuoma
Pats turgus labai sumažėjo. Geriausiais laikais jame būdavo parduodama 9000 automobilių, dabar – apie 4000. „Liko tie, kurie pelnosi tik iš automobilių prekybos, neliko atsitiktinių pardavėjų“, − sakė V.Naujanis.
Jis teigė, kad prekeiviai laukia ukrainiečių, bet jų nėra. „Gali būti, kad jie ims pirkti tiesiai iš Vakarų šalių, aplenkdami Kauną“, − svarstė turgaus direktorius.
Kai kurie prekeiviai rado ir naują verslo nišą – parduodamus automobilius ėmė nuomoti pigiau, nei siūlo nuomos punktai.
Turguje rasti automobilį, pagamintą po 2012 m., – beveik nerealu. „Toks bus su defektu, nuvažiavęs daugiau kaip 200 tūkst. kilometrų, turės kitų problemų. Nereikia tikėtis ir automobilio, kuris nuvažiavęs mažiau nei 100 tūkst. kilometrų“, − patarė V.Naujanis.