Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus pareigas laikinai einantis Tomas Grabauskas „Delfi“ sakė, kad su SDK įvedimu pasirinktas kelias yra teisingas, tačiau pabrėžė, jog naudotų automobilių rinkoje dar yra daug milijonų nesumokėtų mokesčių.
„Tie, kas dalyvavo šešėlyje, visą savo ekonominį gyvenimą pastatė ant šios kortos. Tai jų pajamų šaltinis. Manau, kad jie ir priešinsis, ir sabotuos, ir bandys išvengti, ir klastos, ir rizikuos“, – sakė jis.
Vykdė patikrinimus
VMI kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius papasakojo, kad Lietuvoje įvedus SDK, 2021 metų gegužės–gruodžio mėnesiais VMI kartu su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis keliuose, transporto priemonių eksponavimo aikštelėse patikrino beveik 10 tūkst. transporto priemonių.
„Iš jų apie 3 tūkst. buvo be SDK. Pernai dėl SDK pažeidimų surašyti 88 administracinio nusižengimo protokolai“, – sakė jis.
Taip pat buvo atliekama internete (specializuotuose automobilių pardavimo portaluose, „Facebook“ grupėse, orientuotose į prekybą automobiliais ir pan.) publikuojamų skelbimų analizė.
„Išanalizavus beveik 32 tūkst. skelbimų, identifikuota apie 10 tūkst. asmenų, kurie transporto priemonių pardavimo skelbimus talpino be SDK. Šie asmenys informuoti apie pareigą skelbime nurodyti SDK ir administracinę atsakomybę to nepadarius. Pagal skelbimų duomenis matyti, kad nuo gegužės mėnesio skelbimų su SDK išaugo apie 30 proc. Nuo 2021 metų rugpjūčio 31 dienos VMI vertina skelbimuose nurodomo SDK kodo teisingumą“, – sakė R. Puncevičius.
Jis pažymėjo, jog nuo gegužės 1 iki rugsėjo 1 dienos buvo taikomas tolerancijos laikotarpis.
„Nustačius pažeidimus transporto priemonių savininkai pirmiausia sulaukdavo įspėjimo. Patikrinimų duomenys buvo registruojami ir nuo rugsėjo 1 dienos, t. y. pasibaigus tolerancijos laikotarpiui, naudojami atliekant kontrolės veiksmus.
Kontrolės bei stebėsenos veiksmams gyventojai ir įmonės atrenkami panaudojant naujosios Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos (TPSAIS) duomenis, skelbimų duomenis (viešo siūlymo parduoti transporto priemonę metu nenurodytas SDK / nurodytas neteisingas (melagingas) SDK), kitų institucijų pateiktus su SDK kontrole susijusių patikrinimų duomenis“, – dėstė VMI atstovas.
T. Grabauskas svarstė, kad dalis skelbimų be SDK galėjo būti dėl to, kad jie buvo užsienio portaluose ir parduodami ne Lietuvoje.
„O gal Lietuvoje žmonės galvojo, kad praslys ir niekas jų nepamatys. Daug niuansų yra.
Tačiau kadangi pati priemonė yra nukreipta į šešėlio pažabojimą. Natūralu, kad jame sėdėję žmonės, o jis labai didžiulis buvo, bando išvengti SDK. Arba buki iki tokio lygio, kad jų nedeklaruoja ir galvoja, jog jų niekas nepamatys.
Tai atspindi, kad buvo didžiulė problema ir lėtai, bet mažėja“, – sakė pašnekovas.
Dėmesio sulaukė ir pirkėjai
Per aptariamą laikotarpį VMI kontrolei bei stebėsenai iš viso atrinkti 225 asmenys.
„Atliktų patikrinimų ir stebėsenų metu nustatyta 124 tūkst. eurų nedeklaruotų pajamų, 5,8 tūkst. eurų mokesčių, 16 gyventojų įregistravo automobilių prekybos veiklą. Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų pažeidimus asmenims buvo taikoma administracinė atsakomybė (ANK 431 str. 1 d.) – surašyti 43 ANP“, – informavo R. Puncevičius.
Dėmesio sulaukė ir automobilių pirkėjai, įsigydami automobilį sudarę užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį (pasirašė vadinamąjį „kauferį“). Daugiau nei 1 tūkst. jų gruodžio 17 dieną VMI išsiuntė specialų klausimyną.
„Dalis asmenų, dėl kurių transporto priemonės įsigijimo sandorio aplinkybių realumo kils abejonių, bus kviečiami pokalbiui, jie turės pateikti papildomus dokumentus. Pagrindinis šių priemonių taikymo tikslas yra išsiaiškinti, ar tikrai gyventojas transporto priemonę įsigijo tiesiogiai iš užsienio šalies piliečio, ar visgi automobilį jam pardavė Lietuvos pilietis, galimai vykdantis nelegalią automobilių prekybos veiklą ir slepiantis gautas pajamas bei vengiantis mokėti mokesčius“, – nurodė R. Puncevičius.
VMI specialistams buvo suteiktos prieigos teisės prie EUCARIS vairuotojų ir automobilių duomenų sistemos.
„Tai leis patikrinti, ar gyventojų pateikti duomenys, susiję su transporto priemonių registracija, yra teisingi. Esant pagrindui, taip pat bus pasitelkiami ir papildomi paklausimai kitų valstybių mokesčių administratoriams. Sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (netikri pardavėjo duomenys, sumažinta įsigijimo kaina ir pan.), yra vertinamos kaip suklastotos. Atsakomybė už tokių dokumentų naudojimą gali būti taikoma tiek transporto priemonės pardavėjui, tiek pirkėjui.
Patikrinimus VMI specialistai vykdo bendradarbiaujant su policijos, Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Bendri veiksmai planuojami ir koordinuojami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose veikiančiuose Jungtiniuose operacijų centruose. Institucijų bendradarbiavimas duoda apčiuopiamų rezultatų – patikrinus visas Lietuvos transporto priemonių aikšteles, jose faktiškai nebeliko automobilių, parduodamų be SDK“, – apibendrino R. Puncevičius.
Deklaruoja daugiau
VMI pastebi išaugusį automobilių prekybos veiklą įregistravusių gyventojų skaičių.
„Palyginus su 2020 metų lapkričio mėnesiu, šiais metais tokią veiklą įregistravo 21,7 proc. daugiau gyventojų, tai yra 644 gyventojais daugiau (veiklą įregistravo 3613 gyventojas)“, – nurodė R. Puncevičius.
Be to, automobilių prekeivių, į kuriuos buvo nukreipti VMI kontrolės veiksmai, 2021 metų 1–11 mėn. sumokėti mokesčiai, palyginti su 2020 metų 1–11 mėn., išaugo 3,1 karto arba 5,3 mln. eurų.
Per 2021 metų sausio–spalio mėnesius viso automobilių prekybos sektoriaus pardavimai, palyginus su 2020 metais, išaugo 617,4 mln. eurų, o PVM prievolė – 80,8 mln. eurų. Tam daugiausia įtakos turėjo naujų automobilių pardavimas.
T. Grabauskas įvertino, kad dabartinis 3,1 karto padidėjimas parodo tik tai, kad anksčiau sumokamų mokesčių dydis buvo absoliučiai mažas.
„Padidėjimas pirmaisiais metais, aišku, procentaliai bus labai didelis, bet bendrai – 5,3 mln. eurų daugiau – tai niekingai maža suma.
Jie turėtų augti kartais dar ilgai. Žiūrint, kas yra parduodama, kokia dalis naujų automobilių, kokia dalis dėvėtų – ką sumoka naujų ir dėvėtų pardavėjai, yra diena ir naktis. Ten klondaikai milijonų. Džiugu, kad daugiau surenka, bet suvokiančiam apyvartas, čia dar niekingai maža suma“, – sakė jis.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl grynaisiais pinigais vykdavusių ir niekur nedeklaruotų transporto priemonių perpardavimo sandorių valstybė prarasdavo apie 40 mln. eurų kasmet.
Tikrino ir važtaraščius
Praėjusiais metais VMI taip pat pradėjo nuolatines krovinių važtaraščių patikras.
„Siekiant užtikrinti krovinių važtaraščių duomenų teikimo į i.VAZ posistemę vykdymą, 2021 metais šalies keliuose atlikti 345 operatyvūs patikrinimai.
Nustatyti 128 pažeidimai, iš jų 65 dėl važtaraščių nepateikimo į i.VAZ posistemį (pagal ANK 187 str. 2 d.), 62 pažeidimai – neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus (pagal ANK 450 str. 1 d.), taip pat 1 pažeidimas, kai Lietuvos teritorijoje be įsigijimo ar gabenimą patvirtinančių dokumentų gabentas krovinys, kurio vertė viršija penkis, bet neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (pagal ANK 214 str.)“, – „Delfi“ informavo R. Puncevičius.