Ketvirtadienį pokyčiai pristatyti aplinkos ministro Simono Gentvilo ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio spaudos konferencijoje.
Kaip nurodoma išdalintoje medžiagoje, dabar veikiantį motorinių transporto priemonių mokestį ketinama perdaryti į du – registracijos ir taršos.
„Tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus – degalų naudojimo efektyvumą (kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui) ir oro taršos koeficientą, tai yra „Euro“ standarto kriterijų.
Toks subalansuotas modelis veikia atsvaros principu. Vienas dėmuo – tai „Euro“ standartas ir degalų rūšis, nuo kurių priklauso aplinkos kokybė miestuose. Antras dėmuo – degalų vartojimo neefektyvumas, tai yra anglies dioksido išmetamas kiekis vienam nuvažiuotam kilometrui. Šiuo atveju taršos riba lieka tokia pati kaip iki šiol – tai yra 130 g CO2/km, o tarifo augimas prasideda nuo statistinio vidurkio – 160 g CO2/km ribos.
Paisant Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų ir įsipareigojimų Europos Sąjungai, kasmet mažinamas CO2 slenkstis: 2023 m. – 130 g CO2/km, 2024 m. – 120 g, 2025 m. – 110 g, 2026 m. – 100 g CO2/km“, – rašoma dokumente.
Taip pat pabrėžiama, kad apmokestinimas bus socialiai jautrus.
„Daugiavaikėms šeimoms ir neįgalų vaiką auginančioms šeimoms, kurioms objektyviai reikia didesnių – todėl įprastai taršesnių – automobilių, numatoma 50 proc. naudojimosi mokesčio lengvata. Lengvata naudosis šeimos kortelę turinčios šeimos vienam automobiliui (šeimos kortelę turi 21 tūkst. šeimų).
5 metų pereinamasis laikotarpis su 50 proc. lengvata nustatomas ir pensinio amžiaus – 65 metų – vairuotojams. Lengvata taikoma iki 2027 metų ir tik vienam automobiliui. Ji bus pritaikyta 207 tūkst. vairuotojų (12 proc.).
Pereinamasis laikotarpis iki 2024 metų pabaigos visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 metais“, – rašoma dokumente.
Primenamos ir lengvatos.
„Užsienio ambasadoms priklausantiems automobiliams suteikti lengvatą remiantis Vienos konvencija – 223.
Dar lieka šiuo metu galiojančios trys lengvatos: neįgaliesiems pritaikytų transporto priemonių valdytojams (vienam automobiliui); tik elektra varomiems automobiliams; transporto priemonių, kurių išmetamas CO2 sudaro iki 130 g CO2/km, valdytojams. Net 424 tūkst. (apie 25 proc.) vairuotojų bus pritaikyta ši taršos slenksčio lengvata“, – rašoma dokumente.
Pavyzdžiai
Ministerijų pateiktoje medžiagoje nurodomi keli apmokestinimo pavyzdžiai.
„Toyota Yaris“; metai – 2004; degalai – dyzelinas; variklis – 1,4 l, 55 kW; CO2 – 113 g/km; registracijos mokestis – 0 EUR, naudojimo mokestis – 0 EUR.
„Toyota Prius“; metai – 2007; degalai – Benzinas, elektra; variklis – 1,5 l, 57 kW; CO2 – 104 g/km; registracijos mokestis – 0 EUR, naudojimo mokestis – 0 EUR.
„VW Passat“; metai – 2011; degalai – dyzelinas; variklis – 1,6 l, 77 kW; CO2 – 116 g/km; registracijos mokestis – 0 EUR, naudojimo mokestis – 0 EUR.
„Volvo S60“; metai – 2011; degalai – dyzelinas; variklis – 1,6 l, 84 kW; CO2 – 114 g/km; registracijos mokestis – 0 EUR, naudojimo mokestis – 0 EUR.
„VW Golf“; metai – 2007; degalai – dyzelinas; variklis – 1,9 l, 77 kW; CO2 – 140 g/km; registracijos mokestis – 354 EUR, naudojimo mokestis – 89 EUR.
„BMW 3“; metai – 2006; degalai – dyzelinas; variklis – 2,0 l, 120 kW; CO2 – 153 g/km; registracijos mokestis – 387 EUR, naudojimo mokestis – 97 EUR.
„BMW 5“; metai – 2013; degalai – dyzelinas; variklis – 2,0 l, 135 kW; CO2 – 134 g/km; registracijos mokestis – 295 EUR, naudojimo mokestis – 74 EUR“, – pateikta dokumente.
Reikėjo prieš 10 metų
Spaudos konferencijoje kalbėjusi aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė sakė, kad tokio apmokestinimo Lietuvoje reikėjo prieš 10 metų.
„Per tą laiką tarša išaugo 50 proc. Lietuva turi vieną taršiausių automobilių parkų, ir tai reiškia ne tik didesnį poveikį klimato kaitai, bet ir tai, kad mes už kiekvieną savo nuvažiuotą kilometrą mokame daugiau, negu tie, kurie važiuoja efektyvesniais automobiliais“, – sakė ji.
Viceministrė paaiškino, kad keičiamas ir dabartinis įstatymo pavadinimas.
„Iš registracijos – į taršos. Tai yra ne tik simbolika, čia slypi ir turinys. Jau metus galiojantis variantas ne tiek skatino pasirinkti mažiau taršų automobilį, kiek apribojo atsisakyti taršaus automobilio, jei jį turi – sunkiau parduoti.
Todėl vienas esminių pakeitimų yra tas, kad mes apmokestinsime tik į Lietuvą įvežamus automobilius. Panaikinsime transakcijos mokestį vidaus sandoriams ir taip išlaisvinsime savininkus nuo galimybės rinktis ir važiuoti efektyviau“, – kalbėjo ji.
G. Krušnienė aiškino, kad taip pat stiprinamas taršos apmokestinimas.
„Siekiame išjudinti pokyčius visame automobilių parke, ne tik kalbant apie įsigijimus. Tai reiškia, kad, be įvežimo į Lietuvą mokesčio, atsiranda ir kasmetinis naudotojo mokestis – nuo 2023 metų“, – sakė ji.
Formulė
G. Krušnienė plačiau pristatė mokesčio formulę.
„Orientuojamės ne tik į kuro tipus, labiau akcentuodami dyzeliną, bet ir į automobilių „Euro“ standartą, nes „Euro 1“, „Euro 2“ standarto automobiliai turėjo daug prastesnes technologijas, kurios veikia mūsų visuomenės sveikatą“, – sakė ji.
Viceministrė paaiškino, kad mokestį sudarys du komponentai.
„Yra automobilio efektyvumo arba poveikio klimato kaitai komponentas CO2. Kitas komponentas, kuris smarkiai stiprėja nuo dabar galiojančio, yra oro taršos koeficientas. Anksčiau galiojusius tris daugiklius keičia įvairesnė lentelė, kur dyzelinas dar stipriai apmokestintas, tačiau jis varijuojamas pagal tai, kokio „Euro“ standarto yra dyzeliniai“, – sakė ji.
G. Krušnienė teigė, kad taip siekiama atgrasyti, jog į Lietuvą nebevažiuotų „dvidešimtmečiai taršūs dyzeliai“.
Surinks VMI
G. Krušnienė dar paaiškino, kad „Regitra“ apskaičiuos didžiąją dalį mokesčio.
„Kalbant apie lengvatų pritaikymą, tai – sujungimas tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos valdomų duomenų bazių. Patį mokestį reikės sumokėti VMI“, – sakė ji.
Viceministrė pastebėjo, kad mokestis bus taikomas lengviesiems (M1 ir N1) tiek fizinių, tiek juridinių asmenų automobiliams.
Ketvirtadienį taip pat pristatytas Darnaus judumo fondo savivaldybių autobusams įsigyti ir dviračių takams tiesti projektas.
Įstatymų projektus rudenį planuojama pateikti Seimui. Numatomas įsigaliojimas – 2023 metų sausio 1 diena.
Vadinamasis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis Lietuvoje įsigaliojo 2020 metų liepos 1 dieną. Šiuo metu jį mokėti reikia už kiekvieną aplinką teršiantį Lietuvoje įregistruojamą arba perregistruojamą automobilį. Mokesčio dydis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido emisijos.