Pasirinkimo – triskart mažiau

Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis pasakoja, kad automobilių pasirinkimas yra sumažėjęs jau nuo pavasario, o kadangi paklausa neslūgsta, vienintelė mažesnės pasiūlos paguoda ta, kad pirkėjai nupirko ir tas transporto priemones, kurios jau buvo užsistovėjusios.

„Mūsų turguje daugiausia yra parduodami ne Lietuvoje naudoti automobiliai, o tie, kurie yra atvežti iš užsienio. Tikėjomės, kad rudenį jų vežimas į Lietuvą atsigaus ir užsipildysime vėl, tačiau taip neįvyko. Jeigu anksčiau mūsų turguje iki karantinų būdavo apie 1200 automobilių, šiuo metu yra 350-400 automobilių“, – sako jis.

Mašinų turgaus vadovas aiškina, kad naudotų automobilių pasiūla šiandien yra sumažėjusi visoje Europoje ir sako, kad tai matyti ir pažiūrėjus į tam tikrus Europos masto portalus, kuriuose yra talpinami parduodamų automobilių skelbimai.

„Galėtume lyginti, kad jei viename portale anais laikais būdavo 1,5 mln. skelbimų, tai dabar yra 1,2 mln. Sakysite, kad tiek pasiūlos, ir negali nieko atvežti? Bet čia yra tam tikra specifika.

Į Lietuvą atvažiuoja truputį daugiau pavažinėtos mašinos, tokioms mašinoms jaučiama konkurencija tiek su bulgarais, vengrais. O gal vežėjai šiek tiek ir atprato, atbaido judėjimų suvaržymai“, – svarsto jis.

Valentinas Naujanis

Maža pasiūla augina ir kainas

Mažesnė transporto priemonių pasiūla įtakos turi ir automobilių kainoms, kurių šuolis šiandien jaučiamas.

V. Naujanis sako, kad jei automobilis anksčiau kainavo apie 4-5 tūkst. Eur, dabar jo kaina padidėjo maždaug 500 Eur.

„Jeigu kalbėtume apie brangesnius automobilius, kurie kainavo 10 tūkst. Eur, dabar jų kaina didėjo apie 800 Eur. Tam įtakos galimai turi ir brangęs tokių automobilių transportavimas, kilusios degalų kainos“, – vardija jis.

Tiesa, šiuo metu vadovas sako pastebėjęs, kad vis dažniau automobilių į turgų užsuka ir ukrainiečiai. Jei anksčiau jie įsigydavo po vieną ar dvi mašinas, šiandien pas kaimynus iškeliauja pilni autovežiai.

„Turgus visada daugiau laikėsi ant užsieniečių. Lietuvai tokie dideli automobilių kiekiai nėra reikalingi“, – sako jis, bet patikslina, kad kalbant apie ukrainiečius, net galima išskirti keletą pirkėjų tipų.

„Perka tie, kurie čia gyvena, dirba, būna, siunčia automobilius į Ukrainą. Kiti – vairuotojai, kurie čia gyvena, gauna pinigus, nusiperka automobilį ir vyksta ilsėtis į Ukrainą.

Yra ir profesionalūs pirkėjai, kurie anksčiau pirkdavo po 1-2 automobilius, o dabar, kadangi ten keitėsi tam tikri įstatymai, jis kraunasi autovežį ir nusivežę į Ukrainą perparduoda“, – sako vadovas.

Patys lietuviai, kaip patikina, šiandien vis labiau dairosi ne į dyzelinius automobilius, tačiau vis dar trūksta alternatyvų, į ką taršų automobilį pakeisti.

Kauno automobilių turgus

Atsigavimo tikisi 2022-aisiais

Šiauliuose automobilių pardavimo aikštelę valdančios įmonės „Autobazė“ vadovas Tomas Elenbergas tikina, kad situacija jų įmonėje tokia pati, kaip ir visoje Lietuvoje.

„Europoje šiuo metu labai trūksta naudotų automobilių, tiesa, kaip ir naujų. Viskas susiveda į tai, kad mažiau pasiūloma naujų transporto priemonių, todėl žmonės neparduoda senų mašinų.

Pas mus aikštelė prieš pandemiją buvo užpildyta apie 95 proc., o šiuo metu ji aptuštėjusi ir yra užpildyta apie 60 proc.“, – sako jis.

Bendrai, pasak jo, sumažinus vartojimą pandemijos metu, žmonės susitaupė lėšų, todėl šiuo metu automobilių paklausa yra nemaža.

„Žmonės nori pirkti, bet pasiūla maža, todėl į viršų šovė ir kainos“, – aiškina jis.

Kainos, anot vadovo, didėjo keletu šimtų eurų, o pasakyti, kaip rinka klostysis toliau, verslininkas sako negalintis, mat laikai ypač neprognozuojami.

„Teko girdėti, kad prognozuoja, jog naujų automobilių gamyba galėtų atsigauti 2022-aisias, o tada į rinką ateis ir naudoti, bet prognozuoti labai sunku“, – sako jis.

Marijampolės automobilių turguje, pasak jo atstovų, situacija tokia pati.

„Europoje nėra ko nupirkti, nėra pasiūlos, o ir kainos išaugusios. Jau net ir patys ukrainiečiai skundžiasi, kad nebeturime ko parduoti“, – sako Marijampolės turgaus atstovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (91)