Kaip rašoma pranešime spaudai, Kazimiero Simonavičiaus universiteto ir Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) organizuotame vebinare aviacijos ekspertai dalinosi įžvalgomis, kaip vyksta aviacijos atsigavimas Lietuvoje ir pasaulyje.
Ryškiausi atsigavimo ženklai – Azijoje
Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus pastebi, kad aviacijos industrija jau perėjo į atsigavimo fazę, tačiau sunku pasakyti, koks bus atsigavimo tempas. Ryškiausi atsigavimo ženklai matomi Azijoje, kurią stipriai palaiko Kinijos vidiniai skrydžiai. Kinijos rinka šiuo metu yra aktyviausia aviacijos rinka pasaulyje – tik 21 proc. orlaivių laikomi ant žemės. Palyginimui, Lietuvoje nutupdyti 79 proc., Estijoje – 76 proc. Latvijoje – 85 proc. orlaivių.
Simonas Bartkus pastebi, kad tokią situaciją galėjo lemti tai, kad Kinija buvo anksčiau paveikta koronaviruso ir anksčiau suvaldė situaciją, todėl yra keliomis savaitėmis priekyje, lyginant su Europa.
Kaip keisis skrydžiai?
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Šiaurės ir Baltijos šalių vadovė Catrin Mattsson pabrėžė, kad svarbu atkurti viešąjį pasitikėjimą oro transportu, užtikrinant keleivių saugumą ir viruso plitimo sustabdymą. Jos nuomone, sėkmė priklauso nuo vyriausybių ir aviacijos industrijos bendradarbiavimo.
Ioannis Mavroeidis, IATA Šiaurės ir Baltijos šalių aviacijos industrijos analitikas, pristatė galimus pokyčius, laukiančius oro transporto keleivių. Tikėtina, kad kuo daugiau su skrydžiu susijusių procesų bus atliekami namuose arba bekontakčiu būdu: „Keleiviai galėtų patys atsispausdinti bagažo etiketes, įlaipinimo pasus, suvesti reikalingus asmens duomenis“. Oro uostuose taip pat bus matuojama temperatūra, dezinfekuojami paviršiai, siekiama kuo labiau sumažinti galimą kontaktą tarp keleivių ir personalo, pavyzdžiui, keleiviai galėtų patys pasidėti bagažą be skrydžių palydovų pagalbos. Išliks ir mums jau įprastu dalyku tapęs kaukių dėvėjimas, fizinio atstumo palaikymas.
Ekspertas patikino, kad pats skrydis lėktuvu yra saugus sveikatai: „Sėdynių padėtis, kaukių dėvėjimas, vertikali oro cirkuliacija ir HEPA oro filtrai lėktuve paaiškina, kodėl viruso plitimas lėktuve yra labai žemas“.
Daugiau dėmesio ekologijai
Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytojas dr. Anil Padhra pabrėžė ekologinį aviacijos atsigavimo aspektą. Jo nuomone, COVID-19 neišvengiamai paskatins industriją vystyti aplinkai draugiškas operacijas: „Pirmiausia, oro linijos ir oro uostai skirs prioritetą išlaidų mažinimui. Vienas iš būdų – degalų sąnaudų mažinimas. Taip pat, jei viešasis sektorius remia industriją, jis tikisi grąžos – o tai galėtų būti mažesnė tarša, mažiau degalų emisijos.“
Tikėtina, jog bus vykdoma didesnė emisijos kontrolė, nes industrija jau jaučia negatyvius klimato kaitos padarinius. Dr. A. Padhra nuomone, oro linijos rinksis ekonomiškesnius orlaivius, nes tai gali padėti iki 25 proc. sumažinti degalų sąnaudas.
Kaip pastebi aviacijos ekspertas, Lietuvos rinka aptarnaujama trumpo nuotolio, siaurų orlaivių, o skrydžiai yra tarptautiniai. „Aviacija Lietuvoje jau dabar yra tvari, bet ateityje taps dar tvaresnė“, – teigia dr. A. Padhra.
Aviacija – svarbi visos ekonomikos atsigavimui
„Aviacija bus svarbus ekonomikos atsigavimo variklis, nes sujungia žmones, verslus ir ekonomikas, padeda užtikrinti sveikatos ir būtinąją pagalbą, įgalina prekybą, sukuria darbo vietas ir skatina ekonomikas (generuoja net 2,7 trilijono BVP)“, – teigia C. Mattsson.
Jos nuomone, nėra vieno sprendimo, sėkmingam aviacijos atsigavimui reikia diskusijų ir bendradarbiavimo.
Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas pastebi, kad vertės grandinė oro uoste yra labai panaši į ekosistemos grandinę gamtoje. Visi nariai svarbūs, todėl, siekiant sėkmingo gyvavimo, reikia juos išlaikyti: „Svarbu susitelkti ir išlaikyti esamus dalyvius, nes naujų dalyvių kūrimas ir įvedimas yra sudėtingesnis ir brangesnis procesas“, – teigia A. Šliupas.
Ioannis Mavroeidis pažymi, kad vyriausybės visame pasaulyje jau įgyvendina reikšmingas pagalbos priemones. „Bet to dar negana“, – tikina ekspertas.