Amerikietiški kalneliai aviacijoje
Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus situaciją aviacijos sektoriuje apibūdina kaip amerikietiškus kalnelius. Jis pažymi, kad JAV kasdien skelbią informaciją, kiek prieš dieną visuose šalies oro uoste pro patikrą praėjo keleivių.
„Nors JAV techniškai mažai ribojimų judėti, nes didžioji dalis žmonių skraido šalies viduje, kreivės juda tai aukštyn, tai žemyn. Kartais sunku paaiškinti, kodėl vieną savaitę žmonės nori daugiau keliauti, kitą – mažiau.
Kas liečia Lietuvą ir Europą, vasarą turėjome šiokį tokį vasaros sezoną, atrodė, kad optimizmas buvo palietęs visą sektorių ir kad toliau galbūt bus tik geriau, tačiau antroji viruso banga yra pagrindinė kaltininkė. Nors didžioji dalis šalių Europoje jau nebetaiko griežtų ribojimų, kurie buvo kovą ar balandį, tačiau keleivių ir skrydžių skaičiai spalio ir lapkričio mėn. nusirito į artimus tiems, kuriuos matėme gegužės mėn. pradžioje. Oro uostai skelbė lapkričio mėn. statistiką, tai didžiojoje dalyje yra 90 proc. ir daugiau srautų kritimas“, – pasakoja S. Bartkus.
Jei lyginsime su ankstesniais metais, šiuo metu Europoje lėktuvų skraido trečdalis, Lietuvoje skaičius šiek tiek mažesnis – apie 30 proc. Pašnekovas pažymi, kad šiokio tokio optimizmo suteikia kalėdinis laikotarpis, mat skrydžių šiuo metu pradeda daugėti.
„Nors žiūrint į tolesnius aviakompanijų planus ir tvarkaraščius sausio mėn., pasibaigus Naujųjų metų laikotarpiui, didžiojoje dalyje Europos ir Lietuvoje vėl grįšime į lapkričio mėn. pabaigą ir gruodžio pradžią, kai būdavo dienų, kai iš mažesnių oro uostų įvykdavo vos keli skrydžiai“, – sako aviacijos ekspertas.
Paklausus, kaip nauji sugriežtinti ribojimai gali paveikti skrydžių tvarkaraščius, S. Bartkus pažymi, kad, sunku prognozuoti, kaip po naujų ribojimų įvedimo gali pasikeisti žmonių elgesys ir noras keliauti.
„Pasirodę nauji ribojimai nežinia, kaip paveiks keliavimą. Judėjimo suvaržymas tarp savivaldybių gali atbaidyti nuo galimų keliautojų“, – sako jis.
Spartesnį atsigavimą prognozuoja pavasarį
Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas taip pat pažymi, kad šiuo metu paklausa ir susidomėjimas skrydžiais yra didesnis nei lapkričio mėn. Padidėjimas esą jaučiamas dėl didžiųjų metų švenčių, kai ir natūraliomis aplinkybėmis keleivių srautas išauga, mat gyventojai vyksta aplankyti artimųjų ir kitų šalių.
Anot jo, atnaujinus ir padidinus skrydžių apimtis nuo gruodžio vidurio iš trijų Lietuvos oro uostų bus galima pasiekti 52 kryptis, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad gali pasitaikyti ir atšauktų skrydžių.
„Ką matome iš oro bendrovių pasiūlos, suplanuotos gruodžio antrai pusei, prognozuojame, kad skrydžių srautas turėtų siekti 30–40 proc., lyginant su 2019 m. Oro bendrovės, suplanavusios skrydžius, juos ir planuoja įvykdyti.
Žinoma, gali būti pavienių netikėtumų, dėl ko gali būti atšauktų skrydžių. Pastarųjų dienų statistika rodo, kad paklausa skrydžiams ir keleivių srautas išaugęs dvigubai, nei buvo lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje“, – sako A. Stikliūnas.
Vertindamas pastaruosius kelis mėnesius A. Stikliūnas pažymi, kad skrydžių paklausa sumažėjusi ne vien Lietuvoje, o visose valstybėse, kuriose fiksuojamas itin didelis sergamumas. Keleiviai esą keliauja tik būtinais tikslais: dėl darbo, aplankyti artimųjų ar trumpam grįžta į Lietuvą.
„Nors Europos mastu pagal sergamumą esame antroje vietoje, prognozuojame, kad būtinosios kelionės turėtų išlikti, jog palaikytume keliavimo svarbą, – aviacijos sektorius Lietuvos ekonomikai yra svarbus. Matome, kad būtiniausias poreikis keliauti išlieka – tiek ir keleivių judėjimui, tiek ir krovinių, todėl panašios tendencijos, kurios buvo lapkričio ir gruodžio mėn., prognozuojame išliks iki pavasario. Didelių optimistinių ženklų nematome, kad rinka per savaitę ar dvi atsigaus“, – įžvalgomis dalijasi LTOU atstovas.
Pasaulį veikia 4 krizės, bet vienoje jau yra vilties
Rugsėjo pabaigoje „Login“ konferencijoje S. Bartkus kalbėjo, kad pasaulį vienu metu veikia net 4 krizės: COVID-19, ekonominė, pasitikėjimo ir neapibrėžtumo bei tarptautinių santykių griūtis, ir nė vienoje iš šių krizių nematoma šviesa tunelio gale.
Šiuo metu, anot jo, lengviausia pamatyti viltį pačioje sudėtingiausioje – pandemijos – krizėje. Vakcina teikia itin daug optimizmo visam aviacijos sektoriui, bet esą yra daugybė kitų klausimų, kuriuos reikės išspręsti, kad kreivė kiltų į viršų ir nebeliktų amerikietiškų kalnelių.
„Žinios apie pradėtus skiepijimus Didžiojoje Britanijoje ir planuojamą vakcinos paplitimą visame pasaulyje teikia daug vilčių visam sektoriui. Skiepai iš esmės pakeis pandemijos dinamiką ir atlaisvins visą keliavimą. Kitos trys įvardytos krizės, atsiradus vakcinai, gali perimti vairuotojo vietą tolesnei sektoriaus atsigavimo dinamikai. Visa Europa orientuota į sveikatos klausimų sprendimą, tačiau anksčiau ar vėliau palies ir ekonominius klausimus, nes didžioji dalis Europos arba buvo karantine, arba dabar įeina į didesnį karantiną ar kitokį režimą, kas sutrikdo nemažai verslų.
Jau praėjo 9 mėn. nuo pandemijos pradžios, tačiau ES valstybės vis dar nerado bendro būdo, kaip vieningai vertinti tuos pačius sergamumo rodiklius ar nustatyti bendras kelionių taisykles. Industrijos atstovai, aviakompanijų ir oro uostų asociacijos stengiasi valstybių vadovus, politikus įtikinti, kad pirmiausia bent jau Europos viduje keliautojai nebūtų traktuojami kitaip nei žmonės, kurie gyvena toje valstybėje. Tačiau matome, kad taisyklės vis dar skirtingos, tarptautinių santykių krizė toliau tęsiasi“, – laidoje kalbėjo S. Bartkus.
Kaip pavyzdį jis pateikia Latvijos įvestą tiesioginių skrydžių draudimą iš Lietuvos. Šiuo metu nebevykdoma skrydžių į Rygą iš Vilniaus ir Palangos.
„Latvija itin griežtai remiasi taisyklėmis, kurias nustatė pati prieš kelis mėnesius, tačiau tuo metu negalvojo, kad tai palies skrydžius iš kaimyninės šalies, Lietuvos. Nepaisant to, kad susisiekimo atstovai, Latvijos susisiekimo ministras protestuoja prieš šį sprendimą, nes jis labai stipriai veikia Latvijos konkurencingumą – nemažai lietuvių skraidydavo per Rygą į kitus miestus, draudimas pratęstas dar vienai savaitei“, – pažymi S. Bartkus.
Ar pasiskiepiję galėsime laisvai keliauti?
LTOU atstovas A. Stikliūnas pažymi, kad dalis žmonių šiuo metu nekeliauja dėl pačios pandemijos, tačiau didžioji dalis atsisako kelionių lėktuvu dėl skirtingų ribojimų taikymo šalyse.
Jis pastebi, kad oro bendrovės, reaguodamos į naujienas dėl koronaviruso vakcinos, planuoja skrydžius 2021–2022 m. Tačiau esą vis dar sunku vertinti, kaip bus viskas reguliuojama ir valdoma, atsiradus vakcinai.
„Iš aviacijos organizacijų matome rekomendacijas ir siūlymus, kad galėtų atsirasti skiepų pasas, kuris suteiktų daugiau laisvės keliavimui, kad gyventojai galėtų Europos ribų kontekste keliauti. Nėra didelio aiškumo, kaip bus valdomas visas procesas, tačiau tai turės teigiamos įtakos“, – komentuoja jis.
Aviacijos eksperto vertinimu, spartesnis atsigavimo laikotarpis turėtų prasidėti kitų metų pavasarį, antrąjį ketvirtį, kai daugelyje šalių bus pradėti plačiau taikyti skiepai, ir situacija, tikėtina, bus žymiai geresnė nei šiuo metu Europoje. Pašnekovas pastebi, kad keliautojai ieško galimybių ir laukia pavasario, kai pandemijos situacija pagerėtų. A. Stikliūnas svarsto, kad visas keliavimo impulsas kitąmet prasidės nuo atostogų kelionių.
„Iš keliautojų sulaukiame nemažai užklausų dėl skrydžių šiuo metu ir pavasarį, nes gyventojai yra išsiilgę kelionių. Šiemet ypač nukentėjo visas turizmo sektorius. (...) Lapkričio mėn. apklausa parodė, kad keliautojai yra labiausiai išsiilgę atostogų, ir pusė apklaustųjų nurodė, kad pirmoji kelionė vyks atostogų tikslais“, – pažymi jis.
LTOU aktyviai derasi dėl naujų krypčių
LTOU kitais metais sieks atkurti susisiekimą ir būtinas šaliai skrydžių apimtis su strategiškai svarbiausiais Europos aviacijos centrais Londone, Frankfurte, Paryžiuje, Rygoje, Varšuvoje, Stambule, Kopenhagoje, Helsinkyje, Briuselyje, kurie yra svarbūs tiek užsienio investuotojams, tiek atvykstamajam turizmui, tačiau kartu ieškos ir naujų galimybių naujoms kryptims.
A. Stikliūnas tikina, kad, nepaisant pandemijos, LTOU derybos su oro bendrovėmis dėl naujų krypčių jau yra prasidėjusios. Anot jo, naujos kryptys aktualios verslo, turizmo ir emigrantų segmentams. Tai – tokie regionai kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys, Prancūzija, Nyderlandai, Šveicarija ir kt.
„Oro bendrovės šiuo metu planuoja vasaros sezono tvarkaraščius, kai įprastomis sąlygomis 90 proc. jų spalio mėn. būdavo suplanuoti ir patvirtinti, šiemet tik nuo gruodžio oro bendrovės pradėjo planuotis skrydžius kitam pavasariui.
Šiuo metu Lietuvos oro uostai su oro bendrovėmis aktyviai derasi ne vien dėl skrydžių apimčių sugrąžinimo į bendrai visus Lietuvos oro uostus, bet ir dėl naujų skrydžių. Pandemija yra ir naujų galimybių metas. Gali pasikeisti krypčių tinklelis, kadangi oro bendrovės, ypač žemų kaštų, šiuo metu vykdo agresyvią plėtrą, kad galėtų užsitikrinti kuo didesnę rinkos dalį. Dirbame ir dėl strategiškai svarbių krypčių išlaikymo, kurios svarbios užsienio investuotojams ir užsienio turistams“, – komentuoja LTOU atstovas.