Vyriausybė nusprendė, bet teisės aktuose nėra premjero žodžių
Aviacijos sporto bendruomenė – 16 aviatorių federacijų, asociacijų ir aeroklubų vadovai – prieštaravo nutarimo projektui dėl Alytaus aerodromo nekilnojamojo turto perdavimo Alytaus miesto savivaldybes nuosavybėn ir prašė Vyriausybės jam nepritarti.
Protestuojanti Lietuvos aviacijos sporto bendruomenė trečiadienį susibūrė į Alytaus aerodromą. Maža to, nors karantino metu draudžiami piketai, trečiadienį prie Vyriausybės rūmų atėjo vienas protestuojantis aviatorius, raginantis nepritarti aerodromo perdavimui Alytaus savivaldybei. Nepaisant visų aviatorių pastangų, jie liko neišgirsti.
Posėdžio metu premjerui Sauliui Skverneliui pasitikslinus, ar savivaldybė, perimdama šį turtą, kartu įsipareigoja ir tolimesniam aviacijos sporto vystymui, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius užtikrino, kad savivaldybė įsipareigoja taryboje numatyti ir šios sporto šakos plėtrą regione.
„Vasario mėnesio tarybos sprendime aviacijos sporto nėra, ten yra apie kitas sporto šakas“, – patikslino A. Palionis.
Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMMS) siūlymu trečiadienį per posėdį Vyriausybė bendru susitarimu, susilaikius žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui, priėmė sprendimą Alytaus aerodromą perduoti Alytaus savivaldybei. Alytaus savivaldybės nuosavybėn perduodamas aviacijos sporto ir bendrosios aviacijos paskirties nekilnojamasis turtas – 8 pastatų ir 15 orlaivių.
„Teritorija ir turtas turi būti perduotas savivaldybei ir toliau naudojamas šio sporto vystymui ir puoselėjimui“, – priimdamas sprendimą pabrėžė S. Skvernelis.
Tačiau šie premjero žodžiai neatsispindi Vyriausybės parengtame nutarimo projekte. Čia nebelieka savivaldybės įsipareigojimo tęsti aviacijos sportą.
„Delfi“ sulaukė aviacijos sporto bendruomenės laiško, kuriame išdėstė savo nuogąstavimus.
„Lietuvos Vyriausybė, naudodamasi dėl viruso taikomais ribojimais, skubos tvarka parengė Alytaus aeroklubo turto perdavimo Alytaus miesto savivaldybei projektą. Vyriausybė teigia, jog turtas bus naudojamas pagal aviacinę paskirtį, bet tuo pačiu paneigia šią galimybę, deklaruodama, jog aerodromo žemė bus naudojama LEZ steigimui. Šis perdavimas reikštų neišvengiamą aeroklubo ir istorinio aerodromo veiklos sunaikinimą.
(...) Posėdžio metu buvo užtikrinta, jog aviacijos sportas bus vykdomas ir vystomas regione. Regionas reiškia, kad Kauno arba Pociūnų aerodrome, tačiau nebūtinai Alytaus aerodrome, kuriame Alytaus savivaldybė aktyviai planuoja vystyti LEZ ir uždaryti aerodromą“, – rašoma laiške.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Rolandas Juonys „Delfi“ negalėjo atsakyti, kas bus vykdoma aerodromo teritorijoje ir su jo turtu, mat viską spręs savivaldybės taryba.
„Yra išvardintos sąlygos, ką galima daryti su aerodromu. Visą tai spręs Alytaus miesto savivaldybės taryba. Kai viską fiziškai perimsim, su visais aktais, tada ir žiūrėsim, ką turime. Dabar tik priimtas sprendimas perimti, bet fiziškai mes to dar nevaldome“, – teigia R. Juonys.
Valdžia keičiasi, bet klausimas išlieka
Alytaus aeroklubo vadovas Kęstutis Urbanavičius „Delfi“ tikino, kad šis klausimas sprendžiamas nuo pat 2015 m., kai Alytaus meru tapo Vytautas Grigaravičius, o šiam pasikeitus, situaciją esą išliko ta pati.
„Kai į valdžią atėjo Grigaravičius, prasidėjo miesto bendro plano keitimas dėl aerodromo, dėl galimybės ten įkišti pramonę. O naujas meras tęsia, kas pradėta. Neabejojam, kad yra sąsajų tarp Vyriausybės kanceliarijos ir Alytaus valdžia, reikia tik įrodyti korupciją. Todėl jau išsiųstas raštas STT“, – pasakoja K. Urbanavičius.
„Delfi“ primena, kad Vyriausybė priėmė sprendimą aerodromus su jų turtu perduoti savivaldybėms, valstybės nuosavybėje paliekant tik keturis perspektyviausius Lietuvos aerodromus. Tai reiškia, kad likusių ateitis priklausys nuo savivaldybių tarybų. Jei šios atsisakys perimti, aerodromų likimas bus sprendžiamas Turto banko aukcione.
Tiesa, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) anksčiau aiškino „Delfi“, tos savivaldybės, kurios perims turtą, prisiims ir pareigą turtą prižiūrėti ir naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, t. y. išlaikyti aerodromo funkciją.
Tačiau dėl Alytaus aerodromo neva sprendžiamas atskiras klausimas, mat čia savivaldybė ketina vystyti LEZ. Kodėl Alytaus aerodromas šiuo atveju – išskirtinis, nes savivaldybei galimai bus leidžiama nepaisyti reikalavimo išsaugoti aerodromo paskirtį ir funkciją, plačiau ministerija nepakomentavo.
„Ministerija rengė atidavimo projektą, kur šnekama, kad norinčioms savivaldybėms atiduos aerodromus. Tai kur tos kitos norinčios savivaldybės? Kodėl tik dėl vieno aeroklubo turto perdavimo viskas vyksta? Kur tą atsakomybę prisiima vystyti veiklą pagal paskirtį, kad bus veiklos tęstinumas?“ – klausia K. Urbanavičius.
Kas bus su čia esančiu turtu – angarais, lėktuvais, – kurį nuo pat nepriklausomybės panaudos teise valdo Alytaus aeroklubas, esą neaišku.
„Pagal įstatymą, Vyriausybė, priimdama sprendimą perimti turtą, turi nurodyti tvarką ir turtas gali būti perduotas tik įstatymo numatytai veiklai vykdyti. Yra praeitų metų Valstybės kontrolės išaiškinimas, ir pataisytas įstatymas, kad 25 proc. perduodamo valstybės turto savivaldybėms yra parduodami. Negali būti vien tik Vyriausybės nutarimas, turi būti nurodyta tvarka, o jos nėra“, – pabrėžia Alytaus aeroklubo vadovas.
Planuose – steigti LEZ
Anot Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus, šiuo metu atliekama studija – nagrinėjamos trys Alytaus miesto vietos, kuriose būtų galima steigti LEZ. Tarp svarstomų variantų – Vakarų pramonės rajonas, Alytaus rajono savivaldybės teritorija, besiribojanti su Alytaus pramonės parku, bei Alytaus aerodromas.
„Kiekviena vieta analizuojama. Kai ta studija bus baigta, bus pristatyta Alytaus tarybos nariams, kurie nuspręs, kur geriausia steigti LEZ. Šios trys vietos yra analizuojamos, kuri yra perspektyviausia ir galbūt pigiausiai įveiklinta", – komentuoja R. Juonys.
Kodėl tarp šių vietovių buvo pasirinktas ir Alytaus aerodromas, pašnekovas įvardija kelis veiksnius.
„Veikla aerodrome merdi – visiškai menkai vykdoma aviacija. Antras dalykas – labai didelė teritorija, kuri yra lygi. Šalia yra visa infrastruktūra: vandentiekis, kanalizacija, dujos, keliai. Todėl Alytaus aerodromo teritorija pasirinkta, kaip viena iš perspektyviausių vietų“, – pažymi jis.
K. Urbanavičius atkreipia dėmesį, kad dar yra Alytaus pramonės parkas, kurio pusė esą yra neįveiklinta: „Per 10 metų kelios įmonės veikia, išnuomoti tik sklypai. Plius yra kitas pasiūlymas – lygiagrečiai su miesto ir rajono teritorija steigti bendrą laisvą ekonominę zoną. Ten yra žymiai daugiau žemės LEZ plėtrai – 400 hektarų. O Alytaus aerodromo teritorija ribota – 100 hektarų.“
Aviacinę veiklą planuoja perkelti į kitus aerodromus
Ministerijos „Delfi“ atsiųstame atsakyme akcentuojama, kad tame pačiame regione mažoji aviacija taip pat gali būti plėtojama netoli Alytaus esančiame viename iš aktyviausių aerodromų – Pociūnų aerodrome arba Kauno aerodrome.
„Kodėl reikia perkelti į Pociūnus? Tai gal perkelkim į Alytų? Kodėl jie nusprendė, kaip kam gyventi. Kodėl Alytuje, turint tokioje nuostabioje vietoje aerodromą, vykdant įvairių sporto šakų veiklą, reikia išsikelti į Pociūnus ar kitur. Tai Prienų miestui reikalingas aerodromas.
Taip išeina, kad Prienams reikia aviacijos, o ką Alytus – dar mažesnis kaimas, jei čia nereikia? (...) Tas pats kaip mūsų politikai turėtų važiuoti į Prienų savivaldybę dirbti, nes ten gal yra pigesnės patalpos, o čia vietas atlaisvintų“, – pažymi K. Urbanavičius.
Aeroklubo vadovas atkreipia dėmesį, kad į mieste esantį aerodromą vaikai gali atvažiuoti dviračiais, mikroautobusais, mat čia vyksta užsiėmimai – vaikų sklandymas. „Tai kaip jiems nuvažiuoti iki Prienų?“ – problemą akcentuoja pašnekovas.
Alytaus savivaldybės administracijos direktorius tikina, kad Alytaus aerodromas – apleistas, todėl esą ir yra svarstoma, ar jis miestui reikalingas.
„Pagal protingumo kriterijų, šitam regione yra daug gerų aerodromų – Pociūnų vienas iš aktyviausių ir geriausiai išvystytų. Dar yra Kauno ir Marijampolės aerodromai. Tai ar reikia Alytuje dar vieno tokio aerodromo, kuris yra apleistas ir veikla ilgą laiką buvo marinama tuometinių vadovų, tas vadovas ir šiandien vadovauja. Aš neapsiimu sakyti, kaip čia bus, nes taryba disponuoja turtu. Ji nuspręs, kaip tą turtą naudoti efektyviausiai ir patenkinti žmonių lūkesčius“, – sako R. Juonys.
K. Urbanavičiaus teigimu, Alytaus aerodromas prižiūrimas ir tvarkomas pačių aviatorių, kad šis atitiktų skraidymo reikalavimus. Be to, čia ugdomas jaunimas, vykdomos varžybos bei rengiamos aviacijos šventės ir sporto renginiai.
Alytaus aerodromas – oro vartai į Lietuvą
Alytaus aerodromas naudojamas ne tik sporto – akrobatinio skraidymo, sklandymo, aviamodelių, jaunųjų sklandytojų, ultralengvųjų orlaivių, parasparnių, skraidyklių ir kt. – reikmėms, bet ir Lietuvos kariuomenės bei sąjunguninkų pratyboms. Anot aeroklubo vadovo, Alytaus aerodromas yra strategiškai geroje geografinėje vietoje, Suvalkų koridorius.
K. Urbanavičius įsitikinęs, kad sunaikinus Alytaus aerodromą miestas liks be perspektyvos ir oro susisiekimo.
„Dabar yra švedų ir danų įmonių, kurios nori ir galėtų atskristi čia. Būtų galimybės verslo skatinimui. Jei būtų bent įrengtas asfaltuotas takas, minimali infrastruktūra, galėtų skraidyti verslo atstovai, kurie čia turi savo verslą.
Pavyzdžiui, iš Lenkijos pusės didžiųjų lėktuvų oro trasa – virš Alytaus. Perskrendi sieną – ir čia galėtų būti vieta su visomis paslaugomis, kaip kad Suvalkuose buvęs aeroklubo aerodromas su savivaldybės ir verslininkų pagalba išasfaltavo naują taką, kad galėtų atskristi ir užsakomieji reisai, ir krovininiai, nes mato aviacijos perspektyvą. Pas mus mato tik kaip pavogti, kas yra valstybės“, – tikina pašnekovas.
Alytaus savivaldybės atstovas klausia, kodėl viso šito dar nėra iki šiol. „Ar vadovas atsakingas, ar kas už to objekto, kuriam jis vadovauja, veiklos efektyvumą? Ne viską turi daryti savivaldybė ir finansuoti iki galo. Turi būti veiklūs žmonės“, – pabrėžia jis.
Pasiteiravus, ar savivaldybė prisideda prie aviacijos sporto vystymo ir pagelbėja aerodromui, R. Juonys suabejoja: „Visas sportines veiklas mes skatiname ir prisidedame, bet bijau suklaidinti dėl aerodromo veiklos rėmimo. Ar jie kreipėsi ir gavo (paramą – aut. past.), šią akimirką neatsakysiu.“
Visais įmanomais būdais bando išgelbėti aerodromą
Pasak Akrobatinio skraidymo federacijos prezidento Algimanto Žentelio, aviatoriai siuntė įvairius raštus ir visaip beldėsi į visas valstybės instancijas, kad šios bent kiek padidintų savo žinias apie visos aviacijos sistemą Lietuvoje, apie šios sistemos tarpusavio sąsajas ir jų reikšmę.
„Tačiau tie žmonės, dabar užimantys pareigas, kurie yra tik paprasčiausi žmonės, nenori įgyti daugiau žinių, nenori girdėti argumentų.
Jie su didžiausiu pasididžiavimu savo išmanymu tose srityse arba apeliuodami į tokius pačius savo pasirinktus patarėjus, priiminėja sprendimus, kurių poveikio visuomenei net nenutuokia, tačiau pasigirs savo „rėmėjams“ apie nuveiktus darbus jų labui“, – sako A. Žentelis.
Viename iš raštų minima, kad Jurbarko aeroklubo turtas buvo perduotas savivaldybei ir šiandien esą nebeliko nei aerodromo, nei aeroklubo, o likęs turtas buvo parduotas aukcione. Panašus likimas esą gali ištikti ir Alytaus aerodromą.
K. Urbanavičius pridėjo, kad be aviatorių bendruomenės kreipimosi į Vyriausybę, premjerą bei ministeriją, ieškoma ir teisinių priemonių, kaip išsaugoti Alytaus aerodromą.
„Prieš šį LEZ yra bendruomenė ir visuomenė – peticiją pasirašė daugiau kaip 2 tūkst. žmonių – į nieką nekreipiama dėmesio, važiuojama kaip su buldozeriu“, – teigia aeroklubo vadovas.
Ministerija: atskiras klausimas sprendžiamas dėl Alytaus aerodromo
ŠMSM pažymi, kad šiuo metu 19 savivaldybių teritorijoje esantį ilgalaikį ir trumpalaikį aviacinės paskirties valstybės turtą patikėjimo teise valdo biudžetinė įstaiga Lietuvos sporto centras. Pernai Vyriausybės kanceliarija organizavo pasitarimus dėl civilinių aerodromų ir juose esančio trumpalaikio ir ilgalaikio turto tolesnio naudojimo, civilinių aerodromų vystymo galimų perspektyvų ir aviacijos sporto plėtojimo.
Šių metų sausio 6 d. neformaliame ministrų pasitarime priimtas sprendimas pavesti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, atsižvelgiant į atitinkamų savivaldybių prašymus, parengti ir pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus dėl Lietuvos sporto centro valdomo aviacijos sporto ir bendrosios aviacijos paskirties nekilnojamojo turto perdavimo atitinkamų savivaldybių nuosavybėn.
ŠMSM akcentuoja, kad savivaldybės kartu su turtu perims ir įsipareigojimus vystyti aviacijos sporto veiklas: „Savivaldybėms, kurios nepageidauja turėti aerodromų ir jais rūpintis, jie ir nebus perduodami. O tos, kurios perims turtą, prisiims ir pareigą turtą prižiūrėti ir naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį.“
Ministerija pažymi, kad sprendžiamas atskiras klausimas dėl Alytaus aerodromo, kurio teritorijoje savivaldybė ketina vystyti LEZ. Tačiau, kaip pabrėžiama, mažoji aviacija bus plėtojama netoli esančiame viename iš aktyviausių – Pociūnų – aerodrome arba Kauno aerodrome.
Anot ministerijos, Alytaus miesto savivaldybė kreipėsi į ŠMSM ir Lietuvos sporto centrą, prašydama perduoti Lietuvos sporto centro patikėjimo teise valdomą aviacijos sporto ir bendrosios aviacijos paskirties nekilnojamąjį turtą, esantį Alytuje, Miškininkų g. 3, Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn įgyvendinti savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms – kūno kultūros ir sporto plėtojimui, gyventojų poilsio organizavimui, sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymui ir šios veiklos skatinimui.
„Artimiausiu metu Alytaus miesto savivaldybės taryba numato svarstyti klausimą dėl pritarimo steigti laisvąją ekonominę zoną aerodromo teritorijoje. Savivaldybės atstovai darbo tvarka informavo, kad šiuo metu dar nėra priimtų sprendimų, kaip konkrečiai bus panaudotas perimtas aviacinės paskirties turtas. Savivaldybė planuoja, perėmusi šį turtą nuosavybėn, jo tolesnio naudojimo klausimą spręsti kartu su aviacijos sporto bendruomene bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – komentuoja ŠMSM.