Mažėja nutempiamų automobilių
Sostinės valdžia džiaugiasi, kad nutempiamų, apleistų, aplinką teršiančių automobilių mieste kasmet – vis mažiau.
„Pernai buvo nuvežta 90 tokių, kur šeimininkų mes nenustatėme, o šiemet, šiai dienai yra 29 nuvežti“, – teigė Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Andžej Dinikis.
Anot jo, tikimasi, kad tokie rezultatai laikysis ir toliau.
„Nebent kažkas staigiai pasikeis ir per likusius mėnesius pasieksime praeitų metų rezultatus, bet abejoju“, – teigė jis.
Nebeliko kompensacijų – sumažėjo atsakingumas
Anksčiau, pridavę seną, taršų automobilį ir įsigiję jį naujesnį arba elektrinį paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą – žmonės galėjo gauti iki 1000 eurų kompensaciją. Birželį šios kompensacijos nebeliko ir atiduodamų utilizuoti automobilių iškart sumažėjo.
„Gegužės mėnesį Lietuvoje sunaikinimui buvo priduota apie 4000 lengvųjų transportų priemonių, tačiau birželį, jau nebeskiriant kompensacijos, skaičiai krito kone dvigubai“, – teigė Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Baiminamasi, kad senų ir apleistų automobilių mieste vėl daugės.
„Parama, finansinė parama – tikrai prie to prisidėjo. Galima numanyti ir tikėtis, kad gatvėse bei kiemuose vėl padaugės eksploatuoti netinkamų transporto priemonių senų“, – teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Naudoto transporto pardavėjai teigia, kad to ir buvo galima tikėtis.
„Jeigu nemoka už tai, kad utilizuoji savo seną automobilį, tai niekas jų ir neutilizuos. Kažkur jie nusės patvariuose, kiemuose, dar kažkur ir surūdys iki pat savo pabaigos“, – teigė Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys.
Meškos paslaugą esą daro ir Lietuvoje įvestas vadinamasis taršos registracijos mokestis.
„Jeigu žmogus turi tą automobilį, kuris kainuoja 1000-2000 eurų, jį perleisti kitam kainuoja vos ne 400-500 eurų, jeigu tai yra taršesnis automobilis, tai jis, aišku, tampa užsikonservavęs pas tą savininką ir ten baigia savo gyvenimą“, – aiškino V. Baršys.
Renkasi alternatyvas
Labai dažnai žmonės nebetinkamus naudoti automobilius atiduoda tvarkyti neaiškiems verslininkams. Jie, dažnai, taršias automobilių detales išmėto, kur papuola, tačiau ir paliktas, net ir neardomas senas automobilis aplinką teršia.
„Išardžius seną, eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, joje yra krūva detalių ir dauguma jų yra neigiamą rinkos vertę turinčios atliekos, tokios kaip stiklai įvairūs, plastikai, sėdynės, ta pati alyva, seni tepalai“, – teigė Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Valdžia sako, kad kompensacijos už seną automobilį nėra todėl, kad baigėsi tam skirti pinigai. Šiuo metu svarstoma, ką daryti toliau.
„Vertinama šiuo metu yra klimato kaitos priemonių kompensavimo, finansavimo šaltiniai, kiek tam bus skirta lėšų ir kokios priemonės bus efektyviausios, ir tos priemonės bus pratęstos arba naujos bus pasiūlytos. Visi tie sprendimai bus rugsėjo mėnesį“, – teigė Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė.
Tyrimo duomenimis, kasmet Lietuvoje susidaro apie 100 tūkstančių transporto priemonių, kurios eksploatuoti jau nėra tinkamos. Pavyzdžiui, pernai pagal taisyklės buvo utilizuota tik 25 tūkstančiai automobilių, reiškia, tik kas ketvirtas automobilis buvo išregistruotas tvarkingai. Kiek likusių senienų išvežama į užsienį, o kiek lieka teršti Lietuvos – nežinoma.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: