Planuojama, kad tunelis bus atidarytas 2029 metais. Tunelis, kuris bus aštuoniolikos kilometrų ilgio, yra vienas iš didžiausių Europos infrastruktūros projektų, statybų biudžetas sieks per 7 mlrd. eurų.
Palyginimui, 50-ies kilometrų ilgio Lamanšo tunelis, jungiantis Angliją ir Prancūziją, baigtas 1993 metais, kainavo 12 mlrd. svarų sterlingų (apie 13,4 mlrd. eurų) pagal šios dienos valiutų kursą. Nors ilgesnis už Fehmarnbelto tunelį, Lamanšo tunelis buvo statomas naudojant gręžimo mašiną, o ne panardinant į vandenį iš anksto pagamintas tunelio dalis.
Kaip informuoja CNN, tunelis bus nutiestas per Fėmarno juostą – sąsiaurį tarp Vokietijos Fėmarno salos ir Danijai priklausančios Lolando salos, ir yra numatytas kaip alternatyva dabartinei susisiekimo keltais paslaugai tarp Rodbio ir Putgardeno, kuria kasmet naudojasi milijonai žmonių. Jei keliantis keltu kelionė užtrunka 45 minutes, tai keliaujant tuneliu prireiks tik septynių minučių traukiniu ir dešimties minučių automobiliu.
Tunelis, kurio oficialus pavadinimas „Fehmarnbelt Fixed Link“, taip pat bus ilgiausias kombinuotas kelio ir geležinkelio tunelis pasaulyje. Jį sudarys du dviejų juostų greitkeliai ir du elektrifikuoto geležinkelio bėgiai.
„Šiandien, jeigu traukiniu vyksite iš Kopenhagos į Hamburgą, prireiks maždaug keturių su puse valandų, – teigia už projektą atsakingos Danijos bendrovės „Femern A/S“ technikos direktorius Jensas Ole Kaslundas. – Kai tunelis bus pabaigtas, ta pati kelionė užtruks dvi su puse valandos.“
„Šiandien daug žmonių skraido tarp dviejų miestų, bet ateityje bus patogiau šį atstumą įveikti traukiniu“, – priduria jis.
Ta pati kelionė automobiliu sutrumpės maždaug valanda, atsižvelgiant į sutaupytą laiką, kai nereikės laukti eilėse prie kelto.
Be privalumų keleiviniams traukiniams ir automobiliams, tunelis bus puiki alternatyva ir krovininiams sunkvežimiams ir traukiniams, sako J. O. Kaslundas, nes pasiūlys sausumos maršrutą tarp Švedijos ir Vidurio Europos, kuris bus 160 kilometrų trumpesnis nei dabar.
Šiuo metu keliauti tarp Skandinavijos pusiasalio ir Vokietijos per Daniją galima arba keltu per Fehmarnbeltą, arba renkantis ilgesnį maršrutą, per tiltus tarp Zelandijos, Funeno ir Jutlandijso pusiasalio.
CNN primena, kad projekto pradžia siekia 2008-uosius, kai Vokietija ir Danija pasirašė sutartį tiesti tunelį. Bet prireikė daugiau nei dešimties metų, kol abiejose šalyse buvo priimti visi būtini įstatymai ir atlikti geotechniniai ir poveikio aplinkai tyrimai.
Nors iš Danijos pusės procesas užbaigtas, Vokietijoje visa eilė organizacijų – įskaitant keltų bendroves, aplinkos apsaugos grupes ir vietos savivaldybes – protestuoja prieš šį projektą, pateikdamos tokius argumentus kaip nesąžininga konkurencija arba susirūpinimas dėl poveikio aplinkai ar triukšmo. Preliminaraus sprendimo laukiama iki metų pabaigos; ir nors jis negalės sustabdyti ar ženkliai pakeisti projekto, gali būti nurodyta atlikti daugiau poveikio tyrimų iki tos dienos, kai statybos prasidės Vokietijoje.
Tuo tarpu statybų darbai Danijoje prasidėjo jau vasarą.