Degalinių tinklas „Circle K“ savo svetainėje skelbia, kad, birželio 1 dienos duomenimis, A95 benzinas „milesPlus“ Vilniuje, Žadeikos gatvėje kainavo 2,088 euro už litrą, o A98 „milesPlus“ Kaune, Santakoje, Jonavos gatvėje – 2,098 euro už litrą.
Tinklapyje degalukainos.lt nurodoma, kad „Jozita“ degalinėje Kaune, Jonavos g. A98 benzinas kainuoja 2,04 euro už litrą, o A95 Šilutėje, Šilalėje ir Klaipėdoje – tiek pat. „Saurida“ degalinėse Vilniuje ir Kaune pastarosios markės benzinas kainuoja lygiai 2 eurus. Benzinas brangesnis ir dalyje kitų degalinių tinklų.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako nepamenantis Lietuvoje tokių benzino kainų. Pasak jo, vienas iš veiksnių, kodėl paaugo kaina, yra išaugęs vartojimas.
„Yra gal ir sezoniškumo efektas benzino rinkoje. Nes jeigu dyzelinas, mazutas yra tokie žieminiai produktai, tai benzinas – visiškai vasarinis, jeigu žiūrėtume į Vakarų pasaulį.
Tai benzino paklausa šokteli šiltuoju metu laikotarpiu, kai pradeda augti automobiliais nuvažiuojami atstumai“, – komentavo T. Povilauskas.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad kuro kainos pašoko reaguodamos į tai, jog naftos kaina buvo peržengusi 120 dolerių už barelį ribą, nors dabar jos kaina vėl leidžiasi.
„Kodėl benzinas? Benzinas pas mus dėl akcizų politikos brangesnis. Tiesa, per konfliktą (karinį konfliktą Ukrainoje – red.) laikinai dyzelinas buvo iššokęs dėl to, kad jo kaina rinkoje buvo labai stipriai padidėjusi dėl baimių, kad gali sutrikti tiekimas, kadangi rusai buvo pakankamai dideli dyzelio tiekėjai į Europą“, – komentavo M. Dubnikovas.
„Tai dabar viskas grįžo į savo normos ribas, nes visi suprato, kad niekas čia nesubyrėjo ir benzinas yra brangesnis už dyzeliną“, – teigė jis.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys taip pat pažymėjo, kad naftos kaina krenta. Tačiau jis teigia, kad benzino kainai gali turėti įtakos įvairūs veiksniai.
„Pasikeitė situacija benzino rinkoje, ko gero padidėjo poreikis ir persivertė benzino kaina, grįžo į savo stabilias pozicijas, kada ta kaina buvo didesnė už dyzelino ir šiandien viskas atsistatė į savo pozicijas. Kažkokių netikėtų pokyčių aš nematau“, – sako jis.
T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad nuo to laiko, kai dyzelinas nustebino didesne už benzino kaina, dabar jau rinka puolė į kitą kraštutinumą.
„Jeigu turėjome kovą visiškai unikalią situaciją, kai dyzelinas buvo beprotiškai brangus, palyginti su benzinu, tai, sakyčiau, dabar tas apsivertimas irgi yra labai staigus ir jau tas skirtumas irgi yra pakankamai aukštas. Nuo vieno ekstremumo prie kito per tuos tris mėnesius ir suvaikščiojome“, – komentavo ekonomistas.
Paprašytas pateikti prognozę, kokios kainos laukia vairuotojų ateityje, T. Povilauskas teigė, kad tai priklauso ir nuo pačių vartotojų.
„Buvo kalbėta, ties kokia kaina vartotojai pradės mažinti nuvažiuojamus atstumus. Turbūt dar prieš porą metų buvo kartelė 1,6 euro už litrą, turėjome 1,8 euro, dabar turime 2 eurus už litrą.
Klausimas, kada gyventojai visame pasaulyje pradės mažiau judėti automobiliais. Jeigu tai nesikeis, tuomet taip – rizikos yra į didesnę kainos pusę“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, nėra labai tikslinga spėlioti, ar kaina pasieks, pavyzdžiui, 2,5 euro už litrą, nes tai gali dar labiau pakurstyti lūkesčius ir baimes.
„Kol kas šių degalų atsargos yra mažos, vartojimas pakankamai stiprus. (...) Daug tiekimo problemų dar tik bus fiziškai ateityje. Yra daug nerimą keliančių signalų iš naftos rinkos, kad naftos ir degalų kainos dar gali didėti“, – prognozavo SEB ekonomistas.
Kita vertus, jis pridūrė, kad kuo problema aktualesnė, tuo jai intensyviau ieškoma sprendimo. T. Povilauskas atkreipė dėmesį į Saudo Arabijos indikacijas, kad ji didins naftos gavybą.
Anot M. Dubnikovo, OPEC linksta į gavybos didinimą.
„Šiandien apie tai prakalbo Saudo Arabija ir naftos kaina leidžiasi. (...) Tai ateityje, be abejo, galime sulaukti ir aukštesnių šiek tiek kainų, bet tai būtų laikini labiau stresai, kurie atsiranda dėl vienų ar kitų spontaniškų žinių.
Ilguoju periodu, greičiausiai, matysime panašius kainų lygius, kitaip sakant, lyginant su praeitimi nafta išlieka pakankamai brangi, bet kad jinai „išlėks per stogą“, tai tikriausiai ne“, – komentavo LVK viceprezidentas.
V. Šukys patikino, kad pačios degalinės nėra laisvos kaip nors pakoreguoti ar kompensuoti degalų kainą.
„Žmonės mano, kad degalinių savininkai, operatoriai bent euro ribose reguliuoja tą kainą – mūsų marža tarsi yra euras ir klausia, kodėl negalime sumažinti 50 centų ar kiek. Tai yra absoliutus kosmosas, žmonės nesiorientuoja. Paskutinės šių metų tokios suspaustos maržos buvo 10 centų ribose mūsų“, – aiškino jis.
„Mes neturime nei euro, nei dešimčių centų tokio reguliavimo sverto“, – pabrėžė jis.
Remiantis „Orlen Lietuva“ pateikiamais didmeninės prekybos duomenimis, pastarosiomis dienomis A95 benzino kaina augo ir birželio 1 siekė apie 1,966 euro už litrą.
Kita vertus, V. Šukys mano, kad valstybė turi tokių svertų ir galėtų imtis bent dalinio įsikišimo į degalų kainą, tarkime, atsisakant bio dalies degaluose.
„Europoje praktiškai neliko nė vienos šalies, kuri nebūtų kažkaip pareguliavusi ne tik maisto produktų, bet ir energetinių resursų kainos, neskaitant ten dujų, bet ir degalų“, – sakė V. Šukys.
M. Dubnikovas, paklaustas apie galimas intervencijas į degalų kainą, buvo nusiteikęs skeptiškai. Pasak jo, tai gali būti nebent subsidijos, kompensacijos iš biudžeto.
„Bet reikia suprasti, kad tokiu atveju mokesčių mokėtojų pinigais mokėsime tiems, kurie degina kurą (...).
Galime mažinti akcizus, tačiau biudžeto situacija šiandien yra ypač įtempta, vis dar sukamės dėl to, kad galime skolintis, ir na tokios intervencijos nėra tvarios“, – sako analitikas.
Anot jo, neaišku, kiek truks karas Ukrainoje ir tokie įsikišimai biudžetui galiausiai taptų nepakeliami.