„Yra susidariusi situacija, iš regionų girdžiu, kad masiškai nevyksta kelių remonto konkursai. Jeigu tai būtų pavieniai atvejai, galima būtų pateisint, kad sąlygos blogos, bet tai tampa masiniu reiškiniu“, – BNS sakė BFK vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Pasak jo, pernai buvo nepanaudota 80 mln. eurų investicijų į kelius.
„2017 metų pradžioje rangos sutarčių buvo pasirašyta dėl 600 kilometrų žvyrkelių sutvarkymo, išasfaltavo 500 kilometrų, o 2018 metais drastiškas smukimas – išasfaltuota nuo 50 iki 80 kilometrų“, – teigė parlamentaras.
Komitete V. Ąžuolas tikisi išsiaiškinti, kodėl nevyksta kelių remonto darbų konkursai, nes į juos neateina rangovai. Jo skaičiavimais, vien tik Šiaulių regione neįvyko konkursai įsisavinti 10-12 mln. eurų.
BFK narys liberalas Kęstutis Glaveckas sako, kad šalies kelių priežiūrai skirtos lėšos neįsisavinamos dėl dviejų svarbiausių priežasčių – didėja darbų kaštai ir ima trūkti kelių remonto įmonių.
„Kaštai labai smarkiai didėja, brangsta kelių statyba, nes darbo jėga brangsta, ir nėra kompanijų, kurios nori pigiai ir gerai statyti. Praktiškai pasirinkimas toks, kad arba turi didinti finansavimą 20 proc., arba mažinti remontuojamų kelių kiekį. Mažėja įmonių skaičius, kuris gali išlaikyti konkurenciją, statyti mažesniais kaštais“, – teigė parlamentaras.
K. Glaveckas įsitikinęs, kad kelių remonto įmonės turėtų didinti darbo našumą daugiau investuojant ir į šiuolaikiškesnes kelių tiesimo technologijas, ir į geresnę darbų organizaciją.
Konservatorius Mykolas Majauskas yra įsitikinęs, kad situacija dėl kelių priežiūros finansavimo „nėra pati svarbiausia problema“, ir abejoja, ar kelių remonto problemos aptarimą inicijuoja situacija visoje Lietuvoje.
„Panašu, kad susirūpinimas yra tik Šiaulių regionu, bet bus aptarta situacija visoje Lietuvoje“, – tvirtino jis.
Parlamentaras taip pat teigė, kad situacijos dėl kelių remontui skirtų lėšų įsisavinimą BFK galėjo svarstyti su Ekonomikos komitetu.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė BNS pareiškė, kad užuot aiškinęsis tai, ką turi daryti kitos institucijos, komitetas turėtų labiau rūpintis mokesčių administravimo gerinimu.
„Problemų, kaip įsisavinamos lėšos, yra visose viešojo gyvenimo srityse, bet nemanau, kad komiteto prioritetinis darbas yra prižiūrėti, kaip leidžiamos įvairių programų lėšos. (...) Pagrindine problema valstybėje iki šiol lieka per mažas perskirstymas per biudžetą“, – teigė ji.
R. Budbergytė pasigenda diskusijų, kaip vyksta biudžeto sandarios pertvarka, biudžeto planavimo procesas.
„Valstybės kontrolės siūlė pertvarkyti ir jie (Vyriausybė – BNS) daro reformą, daro teisingus žingsnius, bet mes nieko apie tai nežinome. Juk ateis tuoj naujas (2020 metų – BNS) biudžeto projektas“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Šalies kelių plėtrai ir priežiūrai šiemet iš valstybės biudžeto skirta 477,5 mln. eurų.
Šiemet kelių priežiūrai skiriama 48 proc. kuro akcizo pajamų, bet nuo kitų metų šis finansavimas kiek padidė – nuo 2020 metų keliams bus skirti 50 proc., o nuo 2021 metų – 52 proc. degalų akcizo. Vietinės reikšmės žvyrkelių, kurių Lietuvoje yra apie 50 tūkst. kilometrų, asfaltavimo programai kitais metais bus skiriama 2 proc. (maždaug 16 mln. eurų), o nuo 2021–ųjų – 4 proc. (32 mln. eurų) kuro akcizo.
Valstybinės reikšmės kelių priežiūros programoje numatyta, kad iki 2035 metų neliks blogos būklės ruožų magistraliniuose ir krašto keliuose, planuojama rekonstruoti 400 kilometrų nesaugių krašto kelių, baigti visos „Via Baltica“ atnaujinimą, beveik perpus sumažinti žvyrkelių.