Tik antrus metus veikiančioje įmonėje biodyzelinas buvo gaminamas iš rapsų. Jų neatsisakyta ir šiemet. Daugiausia rapsų į Vilkaviškio biodyzelino gamyklą pagal iš anksto sudarytas sutartis pristatys Vilkaviškio bei Šakių rajonų žemdirbiai. Tradicine vadintos žaliavos šiemet planuojama supirkti palyginti mažai – tik 6 tūkst. tonų. Anksčiau planuota, kad įmonėje per metus bus perdirbama apie 24 tūkst. tonų rapsų. Tačiau išaugus šios žemės ūkio kultūros supirkimo kainoms, perdirbėjai nusprendė ieškoti alternatyvios pigesnės žaliavos.
Pasak UAB „Arvi cukrus“, kuriai pavaldi Giedriuose įkurta biodyzelino gamykla, filialo direktoriaus Tomo Kantauto, jie dar tik bando paleisti ką tik baigtas montuoti visai naujas, modernias amerikiečių bei švedų gamybos technologines linijas. Pasiteiravus, kokią gamybai reikalingos žaliavos dalį sudarys riebalai bei panaudotas aliejus, T.Kantautas dar negalėjo prognozuoti.
Jis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad tam dar reikia laiko, nes iki šiol Lietuvoje biodyzeliną gaminančios įmonės perdirba tik panaudotus aliejus. Tuo tarpu gyvulinės kilmės riebalus perdirba tik amerikiečiai ir danai. Būtent iš amerikiečių UAB „Arvi cukrus“ savo įmonei ir parinko neįprastos gamybos technologiją. Riebalus ketina tiekti iš Rietavo – kitos tai pačiai įmonių grupei priklausančios įmonės, užsiimančios veterinarine sanitarija. Į Giedrius atkeliaus pagal reikalavimus paruošti, jau išvalyti ir išdžiovinti gyvuliniai riebalai.
„Vieninteliai Lietuvoje pradedame gamybą iš riebalų, todėl turime pirmiausia išbandyti technologinę liniją, įsitikinti, ar sugebėsime tą daryti, o tada jau galbūt galėsime prognozuoti, kiek perdirbsime šios žaliavos“, – sakė filialo vadovas.
Reikės papildomos įrangos
Netrukus planuojama išbandyti dar ir trečią gamybos technologiją, pritaikytą biodyzelinui išgauti iš niekur kitur jau netinkamo panaudoto kepimo aliejaus. Ši žaliavos rūšis per tarpininkus atkeliaus iš picerijų, kepyklų, restoranų. Pasak biodyzelino gamyklos vadovo, jie bus ne vieninteliai, panaudojantys gamyboje maisto ruošime panaudotą aliejų, pasidalytos netgi žaliavos rinkos. Neaišku, kiek šios žaliavos pavyks susirinkti, nes susidariusi nemenka konkurencija.
Tiek iš gyvulinės kilmės paruoštų perdirbimui riebalų, tiek iš kepyklose atitarnavusių aliejų, anot T.Kantauto, turėtų pavykti pagaminti geros kokybės biodyzeliną. Šios rūšies žaliavos gamybos technologija yra kiek kitokia, reikalinga papildoma įranga. „Turėtume gauti normalios kokybės biodyzeliną“, – tvirtino T.Kantautas.
Naujovės – žingsnis ateičiai
Anot biodyzelino gamintojų, šalyje biodegalus pradėta gaminti nuo 2004 metų, tačiau iki šiol jų savikaina yra daug didesnė už mineralinių degalų savikainą. Be valstybės paramos biodegalų gamyba būtų nuostolinga.
Pagal ES direktyvas, Lietuva privalo plėsti ekologiškų degalų gamybą bei naudojimą. Jei nuo 2006 metų pradžios biodegalai turėjo sudaryti vos 2 proc., tai 2010 metais bendro transporto kuro kiekio jie turės sudaryti ne mažiau 5,75 procento. Jau 2020 metais šis kiekis turi padidėti iki 10 procentų. Todėl biodegalų vartojimas šalyje tik didės.
Šiuo metu vien iš rapsų gaminti biodyzeliną ekonomiškai nenaudinga. „Arvi“ grupei priklausančioje įmonėje Vilkaviškyje įdiegtos naujos technologijos biodyzelino gamybai iš techninių riebalų, gaunamų iš Rietavo veterinarinės sanitarijos įmonės, turėtų gerokai sumažinti biodyzelino gamybos savikainą.
Tuo tarpu tiesiog iš laukų nukultus ir atvežtus rapsus gamykloje dar reikia išvalyti bei išdžiovinti, palaukti, kol jie subręs, tik tuomet jie tinkami perdirbti. Paruošimo procesas trunka apie mėnesį. Iš tonos rapsų pernai Giedrių biodyzelino gamykloje buvo gaunama apie 300 kg aliejaus ir apie 700 kg išspaudų. Rapsų aliejus toliau naudojamas biodegalams, o išspaudos, kaip vertingas pašaras, tiekiamas gyvulių šėrimui. Dalį sunaudoja „Arvi“ kalakutų fermos, likusias rapsų išspaudas perka Suvalkijos krašto ūkininkai. Į aplinką gamybos procesas išskiria nedaug šilumos.
Aliejaus iš rapsų spaudimui įmonei kasdien reikia nuo 40 iki 50 tonų žaliavos. O biodyzelino gamybai per dieną reikia apie 12–14 tonų aliejaus. Gamybos sezonas trukdavo tol, kol užtekdavo žaliavos. Alternatyvias žaliavos rūšis įsileidusi įmonė siekia, kad jis nenutrūktų ir peraugtų į nuolatinę gamybą. Tokius ateities planus „Arvi“ įgyvendino pasinaudodama ES struktūrinių fondų parama.
Paprašyti papasakoti, kur iškeliauja įmonės produkcija, perdirbėjai sakė, kad jų pagamintas biodyzelinas gali patekti į bet kurio iš mūsų automobilio baką. Dalis lieka Lietuvoje, kita dalis išvežama į užsienį. Nemažai ekologiškų degalų sunaudoja pačios „Arvi“ įmonių grupės transportas.
Biodyzeliną Lietuvoje dar gamina bendrovės „Mestilla“, „Rapsoila“, „Baltijos biodyzelino centras“ bei KB „SV Obeliai“. Statoma nauja tokios gamybos įmonė Kretingoje.