Liepos 1 d. įsigaliojus keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais reformai, liberalizavusiai šį sektorių, LTSA žengė kitą žingsnį ir paskelbė 189 maršrutus, kuriais keleivius galės vežti visos įmonės, atitinkančios nustatytus reikalavimus, t. y. naudojančios ne senesnius nei 14 metų autobusus ir LTSA teikiančios informaciją apie gautas pajamas.
Tikimasi, kad tai leis sustabdyti nuo pandemijos tebesitęsiančia tarpmiestinių reisų ir maršrutų mažėjimo problemą. LTSA duomenimis, nuo 2022 sausio 1 d. iki šios dienos reisų skaičius susitraukė 33 proc., maršrutų sumažėjo 28 procentais. Šiemet iš keleivių vežimo rinkos pasitraukė 5 įmonės, palikdamos joje veikti 28 įmones.
LTSA viliasi, kad 189 maršrutų atvėrimas visiems vežėjams padidins konkurenciją ir leis atkurti buvusius reisų ir maršrutų skaičius.
Visgi vežėjai prognozuoja, kad jei į rinką ir ateis naujų žaidėjų, tai konkurenciją jie didins nebent pelningiausiuose maršrutuose tarp didžiųjų miestų. Ilgainiui tai prives prie situacijos, kad vežioti keleivių regionuose nebenorės ir tos įmonės, kurios šiuo metu tai dar daro.
Be pelno niekas nevažinės
„Kol kas neaišku, kaip viskas bus realizuota. Tačiau bet kokiu atveju, jei ateis nauji vežėjai, tai jie eis tik į pelningus maršrutus, ten, kur yra daug keleivių. Ten atsiras ir daugiau transporto, ir didesnis reisų pasirinkimas. Bet kas bus su tais kitais maršrutais?“, – kalba Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis.
Pasak jo, šiuo metu rinkoje veikiančioms įmonėms vežti keleivius nepelningais maršrutais leidžia tai, kad jos važinėja ir tais pelningaisiais, taip pat gali skirtingus reisus ir maršrutus derinti, suteikdami keleiviams galimybes patogiai persėsti ir tęsti kelionę. Tačiau geidžiamiausiuose maršrutuose padidėjus konkurencijai, bendrovių pajamos mažės, o tai vers nepelningųjų apskritai atsisakyti.
„Tuomet teks spręsti, ką su tais maršrutais daryti, nes vežėjai negali dirbti nuostolingai, o tarpmiestinio susisiekimo nei valstybė, nei savivaldybės neremia. Tai yra grynai komerciniai pervežimai. Todėl labai gali būti, kad nuostolinguose maršrutuose esamų vežėjų neliks. O ar ateis naujų, labai didelis klausimas“, – teigia G. Nakutis.
Paramos galimybėmis netiki
LTSA argumentuoja, kad įgyvendinus keleivių vežimo autobusais reformą, Transporto kodekse atsirado nuostata, leidžianti dotuoti nepelningus maršrutus. Esą tam iš vežėjų ir bus reikalaujama finansinių duomenų, kad būtų galima nustatyti, kokiems maršrutams ir kokio dydžio dotacijų reikia.
Tačiau G. Nakutis tikina, kad Transporto kodekse taip pat yra numatyti ir kriterijai, kuriuos dotuojami maršrutai turi atitikti. O tie kriterijai tokie, kad faktiškai paramos priemonių nebus galima pritaikyti.
„Pagal dabartinį reglamentavimą, mes nematome tokių maršrutų, kurie atitiktų reikalavimus. Nes numatyta, kad ten negali važiuoti traukinys, maršruto pradžios ir pabaigos gyvenvietės turi būti mažesnės kaip 10 tūkst. gyventojų, o tose gyvenvietėse negali būti vietinio susisiekimo. Mes tokių maršrutų nežinome“, – aiškina Keleivių vežimo asociacijos vadovas.
G. Nakutis skaičiuoja, kad iki pandemijos, dar 2019 m. Lietuvoje buvo 363 tarpmiestiniai maršrutai ir dirbo 43 vežėjai. Dabar iš viso liko 230 maršrutų, kuriais keleivius veža 28 įmonės. Pasak pašnekovo, po pandemijos skaičiai neatsistatė, nes tiesiog pasikeitė keleivių įpročiai ir į autobusus jie negrįžo. Tai vežėjus vertė atsisakinėti nepelningų reisų. Be to, dalis įmonių iš rinkos traukėsi ir dėl reformos įsigaliojimo.
„Pagrindinės priežastys kodėl vežėjai tų maršrutų atsisakė yra tai, kad jie buvo nuostolingi arba įmonės nespėjo pasiruošti reformai neturėjo naujesnių nei 14 metų autobusų“, – teigia G. Nakutis.
Pasak jo, iš pradžių, metus ar pusantrų, keleiviai rinkos liberalizavimo pasekmių nepajus, nes regioniniais maršrutais dar važinės bendrovės, kurios yra sudariusios sutartis, bet paskui autobusų ten, kur keleivių skaičius mažiausias, gali nelikti: „Negalime prognozuoti, ar nuvažiuos koks autobusas į Lazdijus, Joniškį, Obelius.“
Piktinasi nelygiomis sąlygomis
Bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas primena, kad įgyvendinant reformą ir siekiant užtikrinti keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais tęstinumą, dar iki liepos 1 d. su esamais vežėjais buvo pratęstos sutartis, o jomis įmonės įsipareigojo pusantrų metų nemažinti turimų maršrutų skaičiaus.
Jis piktinasi, kad dabar rinka atveriama naujiems žaidėjams, kurie į ją gali ateiti be tokių įsipareigojimų ir be nuostolingų maršrutų naštos.
Paklaustas, ar taip pat mano, jog visi nauji vežėjai eis tik į pelningiausius maršrutus, „Kautros“ vadovas atsako klausimu: „O kur jūs eitumėte?“
„Kur šiandien yra problema? Ji nėra tarp didžiųjų miestų – Kauno, Vilniaus, Klaipėdos. Problemos yra Rokiškyje, Utenoje, t. y. ten, kur nėra keleivių srauto. Mes, kurie turime ir pelningus, ir nepelningus maršrutus, įsipareigojome dirbti ir tinklo nemažinti. O dabar sakoma, kad rinka bus atverta be jokių įsipareigojimų. Aš šito nesuprantu. Tai ne vienodos sąlygos, negali taip būti“, – stebisi L. Skardžiukas.
Jis sako, kad Seimo patvirtintos Transporto kodekso pataisos kaip tik turėjo stiprinti viešojo transporto plėtrą į regionus, tačiau LTSA sumanymas duos priešingą rezultatą, nes „visi sušoks ten, kur susisiekimas ir taip jau yra.“
Tikisi dažnesnių reisų
LTSA tikina, kad galimybė laisvai vežti keleivius 189 maršrutais įgyvendins reformos uždavinius ir atvers 30 metu uždara buvusią rinką. Keleiviams tai reikš galimybę keliauti lengviau ir gauti aukštesnės kokybės paslaugas.
Anot LTSA, dabartinis maršrutų skaičius iš esmės yra pakankamas, nes padengia visą Lietuvą, tačiau reisai galėtų būti dažnesni ir geriau atitikti keleivių poreikius.
„Didžiausias mūsų lūkestis, kad padaugės maršrutuose esančių reisų skaičius, kuris šiuo metu sumažėjęs trečdaliu ir būtent ši situacija sukelia daugiausia nepatogumų keleiviams.
Tad tikimės, kad nauji rinkos dalyviai galės pasiūlyti naujus reisus, kurių šiuo metu visuomenei ir trūksta. Jeigu 33 procentai šiuo metu nevykdomų reisų būtų atgaivinti, manome, kad problema tolimojo susiekimo srityje išsispręstų“, – sako LTSA vadovas Genius Lukošius.