Paprašytas įvertinti valdžios planuojamą mokestį S. Brundza DELFI kalbėjo, kad toks valdžios planas „beveik nieko nesprendžia, o žiūrint sistemiškai, į taršos problemą reikėjo žiūrėti kitaip“.
„Dabar labai madinga sakyti, kad teršėjas moka, o jei pasižiūrėsite į 2003 m. strateginio komiteto nutarimą, ten taip pat aiškiai parašyta – teršėjas moka. O kas nuo to laiko padaryta? Tik dabar tai yra pirmas žingsnelis“, – sakė jis.
Ekspertas atsiminė ir 2008-uosius, kuomet jis pats dirbo visuomenės konsultantu. Kaip teigė, jau tada buvo paruoštas visas įstatymų paketas, atsižvelgiant į visas ES direktyvas, kad visi perkami automobiliai, kaip teigė, biudžetinėse organizacijose būtų „švarūs ir žali“.
„O ką mes dabar turime? Nieko“, – vėl pridūrė S. Brundza.
Dar vėliau, jo teigimu, sekė ir diskusijos, kad visi automobiliai, kurie važinėja Lietuvos gatvėmis, turėtų atitikti pačių gamintojų reikalavimus, nes kai kurie vairuotojai yra linkę išsiimti katalizatorius
„Todėl, visų pirma, reikia kontroliuoti, kad automobiliai atitiktų gamintojų techninius reikalavimus“, – išvadą pateikė jis.
Kalbant apie 1 tūkst. Eur paskatas, kurios valdžios bus suteikiamos norintiems įsigyti mažiau taršų automobilį, pašnekovas teigė, kad siūlymas gyventojams paprasčiausiai per mažas.
„Per radiją girdėjau, kad Rumunijoje jis yra 1,7 tūkst. Eur, o jos tikrai nepavadinsi turtinga šalimi. Jei yra hibridas – dar rimčiau, o jei elektromobilis – 10 tūkst. Eur. O pas mus ką žada? Nieko nežada. Tai per maža suma“, – griežtai kalbėjo jis bei pastebėjo, kad gali būti ir taip, kad žmogus negaudamas paskatos su teršiančia mašina važinės tiek, kiek ji važiuos.
Ekspertas kalbėjo, kad jei Lietuvoje būtų siūlomos didesnės paskatos, šalyje būtų perkama daugiau naujų automobilių, o tai, jo manymu, padėtų susitvarkyti ir su šiame sektoriuje įsikerojusiu šešėliu.
Kaip skaičiavo, šiandien Lietuvoje iš viso važinėja apie 1,5 mln. automobilių, o iš jų, tik kokie 600 tūkst. galimai yra tvarkomi oficialiuose servisuose, kas, anot jo, reiškia, kad likęs milijonas automobilius tvarkosi garažuose, ir, ko gero, šešėlyje.
„Tai mes dabar dar labiau skatinsime tą šešėlį, kai bus perkami automobiliai, tiesa, gal truputį geresni, švaresni, bet be garantijų (kas reiškia, kad daugiau juos bus tvarkoma garažuose – red. past.). O su garantija nupirkti automobiliai reiškia, kad jis 5-7 metus važiuos pas atstovą atlikti aptarnavimo, o, antra, jam sutaisys nemokamai.
Tai dabar jei milijonas automobilių taip kažkur aptarnaujamas, tai prie kiekvieno garažo nepastatysi policininko, o čia savaime dar sprendi šešėlio sumažinimo klausimą“, – savo įžvalgas pateikė ekspertas.
Jo nuomone, galėtų būti netgi toks scenarijus, kad, kaip pateikė pavyzdį, Finansų ministerija paskelbia konkursą, kurį laimi pardavėjai, kurie pasiūlo geriausias automobilio įsigijimo lizingo sąlygas, o pradinis įnašas naujam automobiliui – senas automobilis.
Kalbėdamas apie didesnes valstybės paskatas jis paminėjo ir tai, kad jei šiuo metu šalyje yra nuperkama apie 30 tūkst. automobilių, iš jų PVM sumokama labai mažai, tačiau jei Lietuva bent 10-20 tūkst. padidintų naujų mašinų pardavimus, tai automatiškai padidintų ir į biudžetą surenkamas pajamas.
„Visai neseniai ir Vilnius nupirko 150 autobusų. Viskas atrodytų labai gražu, tik jie, kažkodėl, dyzeliniai.
Kai visi moka iš išlaiko suskystintų gamtinių dujų terminalą, tai, įsivaizduokite, 150 dyzelinių autobusų trinasi po miestą. Tai kiek jie anglies dvideginio išmeta? O dujos daug pigesnės ir švaresnės“, – kaip pavyzdį, kad valdžiai reikėtų pradėti jį rodyti nuo savęs, sakė ekspertas.
„Situaciją šiandien gali pakeisti tik esminis automobilių parko atnaujinimas, tai aš nelabai suprantu, kodėl taip buvo padaryta.
Tai tik nedidelis žingsnelis, ir net ne į priekį“, – taip apibendrindamas naujuosius mokesčius ir valdžios požiūrį į užterštumo problemos sprendimą sakė ekspertas.
Jį, kaip planuojama, mokėtų pirmą kartą Lietuvoje įregistruotos transporto priemonės valdytojas.
Taršiomis transporto priemonėmis laikomos tos transporto priemonės, kurios turi benzinu ar dujomis varomą variklį, kurio anglies dioksido (CO2) išmetimai viršija 130 g/km ir dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km.
Projektas teikiamas su biudžetu ir įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Dabartiniai šių transporto priemonių valdytojai mokesčio mokėti neturės.