Kol kas Vilniaus savivaldybė ruošia projektą ir konkrečių sprendimų neatskleidžia, kiek galėtų kainuoti ir kokia tvarka galiotų įvažiuojant automobiliams į mažos taršos zoną.
Mažos taršos zonos didžiuosiuose Lietuvos miestuose turi būti įrengtos vėliausiai iki kitų metų pradžios.
„Kaip numato Alternatyvių degalų įstatymas, didmiesčiuose (taigi – ir Vilniuje) mažos taršos zonos privalo būti nustatytos iki 2025 m. sausio 1 d.“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
„Šiuo metu dar rengiamas mažos taršos zonos įvedimo planas, vėliau jis bus teikiamas svarstyti Tarybai. Rengiant zonos įvedimo ir veikimo planą, remiamasi Susisiekimo ministerijos parengtomis mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijomis, taip pat vertinama kitų šalių praktika, siekiama, kad zonos taikymas būtų veiksmingas ir kartu sąžiningas vilniečiams ir miesto svečiams“, – komentare rašė Vilniaus savivaldybė.
Kol kas nėra aiškiai nustatyta, kokio dydžio bus mažos taršos zona ir kiek reikės mokėti į ją įvažiuojant. „Sprendimą dėl apmokestinimo, taip pat dėl konkrečios teritorijos, kurią mažos taršos zona apims, dydžio ir priemonių, kaip bus reguliuojamas taršių automobilių eismas, priims savivaldybės Taryba“, – komentare teigė savivaldybė.
Kaune mažos taršos zona atsirado nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Vairuotojus pasitinka 2 eurų. Kai kurie vairuotojai šio mokesčio nepajus, nes į jį bus įskaičiuota pirmoji parkavimo valanda.
Kaip jau rašė Delfi, mažos taršos zonos apibrėžiamos kaip teritorijos, kuriose yra apribotas labiausiai teršiančių transporto priemonių judėjimas, skatinant naudotis mažataršėmis alternatyvomis arba visai atsisakyti privačių automobilių naudojimo miesto centre.
