Dalijimosi ekonomikos, kuri nuo tradicinės skiriasi tuo, kad keitimasis prekėmis ar paslaugomis vyksta tiesiogiai tarp vartotojų, flagmanu pasaulyje tapęs „Uber“ keičia vežimo paslaugų rinkos taisykles. Nenuostabu, kad senbuviams tai nepatinka.
„Paradoksas tame, kad Lietuvoje aš nežinau nė vienos verslo srities, kur galima pradėti verslą nesilaikant jokių reikalavimų ir tai vyksta jau metus laiko, ir tada valstybė turi taikytis prie to, o ne verslininkas. Valstybė turi sugalvoti kaip pakeisti įstatymus, kad atitiktų būtent „Uber“ modelį“, – DELFI sakė taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas.
Pažeidimų nerado
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) išvadoje dėl bendrovės teisinių santykių su partneriais-vairuotojais pabrėžiama, kad teisinio pagrindo „Uber“ bendradarbiavimą su partneriais-vairuotojais traktuoti kaip darbo santykius ar juo labiau kaip nelegalų darbą − tiek pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, numatantį atsakomybę už nelegalų darbą, tiek pagal jį apibrėžiantį Darbo kodeksą, neįžvelgiama.
Atlikusi tyrimą VDI nenustatė, kad „Uber“ partneriai-vairuotojai eitų tam tikras pareigas ar dirbtų tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbą.
Pasak inspekcijos ekspertų, vairuotojo pažymėjimą turinčio asmens veikla savaime nėra laikytina darbo funkcijos vykdymu. „Uber“ nesuteikia partneriams-vairuotojams darbo priemonių, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, jie nėra aprūpinami jokiomis uniformomis ir jiems nėra keliami reikalavimai tokias dėvėti.
VDI konstatavo, kad kitaip nei įprastose darbovietėse, su „Uber“ bendradarbiaujantys partneriai-vairuotojai nėra saistomi griežtai nustatytos darbo tvarkos.
Kokybės užtikrinimo tikslais bendrovė stebi paslaugų sutarties laikymąsi ir vairuotojų-partnerių atitikimą taisyklėms ir turi galimybių dėl teikiamų nekokybiškų paslaugų nutraukti partnerio-vairuotojo prieigą prie sistemos, tačiau jie gali patys pasirinkti veiklos teritoriją, spręsti, kada ir kaip ilgai naudotis platforma ar savo nuožiūra nesinaudoti ja keletą dienų, savaičių ar mėnesių.
Partnerių-vairuotojų bendradarbiavimas su „Uber“ nelaikytinas darbo santykiais ir todėl, kad partneriams nėra mokamas atlyginimas. Įmonė rekomenduoja kelionės kainą, tačiau vairuotojas su pakeleiviu gali susitarti ir dėl mažesnės kainos.
Nuo pakeleivio kredito ar debeto kortelės po kelionės nuskaitoma sutarta suma, kurios dalis, paslaugos mokestis atitenka bendrovei. Likusi dalis kartą per savaitę pervedama partneriui-vairuotojui.
„Savo ruožtu pastebime, kad partneriai-vairuotojai veiklą su „Uber“ platformą renkasi dėl lankstumo ir galimybės valdyti laiką bei krūvį. Jie patys sprendžia, kada ir kaip ilgai vairuoti, bei visiškai savarankiškai planuoja savo dienos ir savaitės grafiką“, − rašoma „Uber“ atstovų DELFI atsiųstame komentare.
Jie teigia, kad lieka įsitikinę, jog tokia veiklos forma labai reikalinga tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse.
„Neseniai paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidžia, kad beveik 10 mln. Europos Sąjungos darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, pageidautų dirbti daugiau. „Uber“ suteikia galimybę lanksčiai planuoti savo veiklą bei gauti papildomų pajamų – visiškai teisėtai, laikantis galiojančių įstatymų bei sumokant visus deramus mokesčius valstybei“, − tvirtina „Uber“ atstovai.
Mato kitas problemas
R. Kriukovas teigė, kad tai, jog „Uber“ darbo santykių nepažeidžia iš principo yra normalu, nes jie šioje įmonėje grįsti sutartiniais pagrindais.
„Tarp juridinių asmenų dirbdami pagal sutartį – tokiu būdu jie išvengia darbinių santykių“, − komentavo pašnekovas.
Tačiau taksi vairuotojų atstovas įžvelgė kitą problemą. „Šiandien „Uber“ veikla vykdoma pažeidžiant kitus teisės aktus“, − sakė jis.
R. Kriukovas nurodė, kad keleivių pervežimas Lietuvoje traktuojamas ir reglamentuojamas dviem būdais: arba tai yra taksi paslaugos, kurių reikalavimų „Uber“ nesilaiko, arba tai yra užsakomųjų reisų paslaugos, kurių sąlygų jie irgi neatitinka.
„Kitas dalykas – atsiskaitymai, kur įstatymų irgi visiškai nesilaikoma, nes visi matavimo bei skaičiavimo prietaisai turi būti metrologiškai patikrinti. „Uber“ taiko programėles, kurios veikia GPS (Globali padėties nustatymo sistema – DELFI) principu, ir pagal tai apskaičiuoja kelionės kainą. Ta funkcija prilyginama taksometrui, bet jeigu žiūrėti įstatymo raidės, tai yra nelegalu“, − komentavo jis.
DELFI primena, kad „Uber“ veiklą Lietuvoje pradėjo 2015 metų pabaigoje. Seime šiuo metu yra užregistruotos „Uber“ veiklą teisiškai reglamentuoti turinčios Kelių transporto kodekso pataisos, tačiau jos dar nepriimtos.