“Dabar mums – darbų pikas, sezonas. Vasarai mažėja užsakymų, nes mes viską pagaminame žiemą ir pavasarį. Beveik viską gaminame užsieniui – apie 95 proc., likę 5 proc. skirti Baltijos šalims. Gaminame paprastus dviračius ir elektrinius dviračius. Ir tą, ir tą dviratį reikia minti, bet pirmas dviratis tik rieda, kai mini, o antras dar turi pagalbinį elektros variklį“, - paaiškina „Baltik vairas“ direktoriaus pavaduotojas gamybai ir technikai vadovas Raimundas Jundulas, pridurdamas, jog elektrinis dviratis yra vidutiniškai dvigubai brangesnis.
Apie 550-imt darbuotojų turinčiai įmonei darbų sezonas prasideda prieš Naujuosius metus: gruodį prie 320 nuolatinių darbuotojų prisideda apie 250 laikinai samdomų žmonių.
„Laikinai žmonės samdomi nuo gruodžio pradžios iki gegužės pabaigos, kol didžiausi dviračių užsakymai perduodami pardavėjams. Gaminti vasarą mums reiškia dviračius krauti į sandėlius, tai reiškia įšaldyti apyvartines lėšas“, - ekonominę logiką paaiškina įmonės personalo vadovė Jūratė Sobutienė.
Būtent dėl to vasaros pabaigoje didžioji dalis įmonės darbuotojų eina kolektyvinių atostogų trims savaitėms ir tik vieną savaitę pasilieka Kalėdoms.
Pagrindinė dalis – iš Kinijos
Vienas dviratis paprastai yra pagaminamas iš beveik 200 detalių, viena didžiausių jo dalių – rėmas, importuojama.
„Anksčiau „Baltik vairas“ gamino dviračio rėmus, dabar pagrindinis rėmų gamintojas ir eksportuotojas – Kinija“, - sako R. Jundulas, rodydamas į 120 tūkst. rėmų talpinantį sandėlį – iš jų dar planuojama pagaminti dviračius.
Anot specialisto, dviračio rėmo kainos turi įtakos galutinei gaminio kainai. Rėmai gali būti pagaminti iš aliumininio, anglies pluošto, plieno.
„Aliuminio medžiaga yra brangesnė, nes ji lengvesnė ir pakankamai atspari. Plieniniai rėmai yra pigesni, bet dar priklauso nuo technologijos, kaip rėmai yra gaminami. Jeigu jie lituojami - yra brangesni už virintus“, - pasakoja jis.
Dviračių gamyba
Patalpose, kur detalės apdorojamos - šilta, nes čia pat nudažytos ar nulakuotos detalės „kepa“ detalės 160 180 laipsnių temperatūroje po 15 minučių. Į krosnis detales įtraukia milžiniškas konvejeris.
Tiesa, dviračius dažo, gruntuoja ir rankiniu būdu, nes automatizuoti mechanizmai ne visus iškilimus ir linkius tolygiai nupurškia.
Šiauliuose gaminami ir paprasti, ir elektrinių dviračių ratai: varstomi stipinai, uždedamos padangos, ratas subalansuojamas ir ištiesinamas. Elektrinių dviračių ašis – didesnė, nes joje yra motoras.
Dviratis pereina per keliolikos žmonių rankas: vienas žmogus gręžia srėgius, kitas veria bagažinę, po to – grandinę, tada - elektrą priekiniam, vėliau – galiniam žibintui. Skirtingi žmonės suveržia visą dviračio priekį, įdeda stabdžių trosus, juos pritvirtina, pritvirtina pavaras, ratus, purvasargius, apsaugas dviračio transportavimui, o konvejerio gale – gaminius tikrina raudonai apsirengusi kokybės kontrolės darbuotoja, už jos - dviračius valančios darbuotojos, pakuotojai.
Gamykloje yra ir modernus robotas - keltuvas, pakylantis į 10-12 m aukštį. Jis keliauja tarp aukštai sudėtų pagamintų dviračių ir iš jų renka reikiamus išvežti dviračių kiekius. Pas pirkėjus keliauja skirtingi užsakymai, pavyzdžiui, skirtingų kiekių vaikiškų, sportinių ir dviračių suaugusiems rinkiniai.
Šiemet populiariausia - mėlyna
Šiauliuose įsikūrusi gamykla turi beveik 100 atspalvių paletę, kuriomis dažniausiai dažo savo gaminius.
“Kiekvienais metais populiariausia vis kita spalva, mados keičiasi, vieną sezoną madingos pastelinės spalvos, kitą – kelių spalvų deriniai, vėliau vėl vienspalviai. Vienu metu buvo madingi dviračiai be spalvos, tiesiog lakuotas aliuminis. Jų pagaminome apie 70 tūkst., o kitąmet mada jau buvo pasikeitusi“, - paaiškina R. Jundulas.
Gamyklos duomenimis, šiemet viena populiariausių spalvų – mėlyna, tačiau tam turi įtakos tai, kad mėlynos atspalvių yra daugiausiai.
Pasak jo, kokios spalvos bus gaminami dviračiai, nusprendžia jų didmeniniai pirkėjai, kurie dviračių apipavidalinimą užsako pagal savo poreikius. Kūrybinį darbą atlieka dizainerės.
„Turime trys dizaineres“, - sako R.Jundulas.
Per metus gamykla pagamina apie 300 tūkst. dviračių, daugiausiai jų važiuoja į Vokietiją. Tačiau kaimyninėse šalyse taip pat yra didelių dviračių gamyklų, jos įsikūrusios Lenkijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose.
„Be mūsų, daug didesnių gamyklų yra įsikūrę Lenkijoje, kur daro ne tokius įvairius, o daugiau masinius gaminius. Bet rėmus tiek mes, tiek jie perkame praktiškai iš tų pačių gamintojų, tad dviračiai negali būti labai skirtingi. Daugiausiai skiriasi dviračių dizainas. Pastaruoju metu matau, kad daug dviračių gaminama Bulgarijoje“, - pastebi R.Jundulas.
Šiaulių dviračių gamykla savo mažmeninės parduotuvės neturi, todėl ir jos darbuotojams dviračius tenka pirkti iš jų produkciją užsakančių mažmenininkų.
R.Jundulas primena, kad dažniausiai dviračiai prekyboje surinkti 95 proc. - paprastai yra neprisukti pedalai ir pasuktas vairas - taip juos pigiau transportuoti. Tačiau jei yra parduodami visiškai surinkti dviračiai, jie yra brangesni.
2012 m. įmonė, finansinius metus skaičiuojanti nuo rugsėjo, pardavė 313 tūkst. dviračių. Šį sezoną planuojama parduoti 326 tūkst. paprastų ir 15 tūkst. elektrinių dviračių.