„Iš tiesų džiugina ir logiška, kad prokuratūra nusprendė, jog SAS oro linijos visais atvejais, kai lėktuvai leidosi avariniu būdu, elgėsi teisingai“, – sakė SAS grupės vadovas Matsas Janssonas.
Anot jo, tiek Danijos incidentų tyrimo taryba, tiek lėktuvų gamintoja jau ankščiau patvirtino, kad abiejų tiriamų avarinių nusileidimų priežastis – lėktuvo konstrukcijos defektas, kuris nebuvo pastebėtas SAS vykdant priežiūros tarnybų patvirtintą lėktuvų priežiūros programą.
Lėktuvai arė žemę
Pirmas incidentas įvyko pernai rugsėjo 9-ąją, kai sugedus važiuoklei „Dash“ tipo lėktuvas patyrė avariją Olborgo oro uoste, vakarinėje Danijos dalyje. Nesuveikus važiuoklei, lėktuvo dešinys sparnas atsimušė į žemę, paskui iš karto užsidegė dešinys variklis. Liepsna buvo greitai numalšinta, niekas iš 73 keleivių ir įgulos nenukentėjo.
Po trijų dienų to paties tipo lėktuvas buvo priverstas avariniu būdu tūpti Vilniaus oro uoste. Iš Kopenhagos skridusio lėktuvo pilotai pastebėjo, kad iki galo neužsifiksuoja priekinė pagrindinė dešinio sparno važiuoklė.
Lėktuvas „Dash 8-400“ nutūpė ardamas nosimi žemę ir nuvažiavo nuo tako. Per šį incidentą 48 keleiviai ir 4 įgulos nariai irgi nenukentėjo.
Priežasčių tebeieškoma
Dėl pastarojo įvykio darbo ėmėsi ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 1 dalį – Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas.
Teisėsaugininkai kol kas tyrimo nėra baigę, nes tebelaukiama Danijoje atliekamos ekspertizės išvadų. Mūsų šalies pareigūnams nežinoma, kuo remdamiesi sprendimą priėmė kolegos Švedijoje, tačiau pastarasis neturės įtakos Lietuvoje tęsiamam tyrimui.
Tą patį dienraščiui patvirtino ir Susisiekimo ministerijos Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovas Kęstutis Povilonis. Po Vilniaus oro uoste įvykusio incidento sudaryta komisija dar nepaskelbė išvadų, kodėl nesuveikė lėktuvo važiuoklė.
„Prokurorų vykdomo tyrimo tikslas – nustatyti kaltus, o mes aiškinamės nelaimės priežastis. Šie tyrimai nesusiję. Mūsų komisijos atliekamas tyrimas sudėtingas, nes turime išsiaiškinti ne tik, kaip lėktuvai eksploatuojami, bet ir konstravimo bei gamybos procesus“, – kalbėjo K.Povilonis, nesiryžęs prognozuoti, kada gali būti paskelbtos tyrimo išvados.