Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugsėjo 9-15 dieną benzino vidutinės kainos sumažėjo visose visose Baltijos šalyse 1,6–3,9 procento, o dyzelino – 0,7–4,3 proc. Tarp Baltijos šalių degalai pigiausi Lietuvoje.
Palyginti su ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 15,6 proc., o dyzelino – 11,7 proc. mažesnė. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų Lietuvoje sumažėjo 0,034 Eur/l.
Rugsėjo 9 dieną, LEA duomenimis, benzinas vidutiniškai kainavo 1,387 euro už litrą. Tuo metu dyzelino kaina siekė 1,353 euro už litrą.
Palyginimui, pernai tokiu laiku benzino kaina svyravo apie 1,60 euro už litrą, o benzino – apie 1,56 euro.
Kainą lemia trys esminiai veiksniai
Pasak „SEB“ banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, degalų kainas lemia trys dalykai.
Visų pirma, šiuo metu itin atpigusi nafta. Praėjusią savaitę „Brent“ naftos kaina nukrito net žemiau 70 JAV dolerių už barelį ribos. Paskutiniu metu kaina siekia 72 dolerius už barelį.
„Prieš metus rugsėjo 15 dieną naftos kaina siekė 94 dolerį už barelį. Tai skirtumas vien per čia yra. Kur yra 72, o kur prieš metus 94 doleriai.
Kitas dalykas, euras pastiprėjęs JAV dolerio atžvilgiu. Kai yra nustatoma bendrai degalų kaina Lietuvoje, imama didmeninė kaina JAV doleriais, kuri yra tarptautinėse rinkose. Stiprėjantis euras irgi yra palankus. Šiai minutei euras kainuoja apie 1,11-1,12 JAV dolerio, kas vis tiek yra jau toks euro pastiprėjimas“, – vardijo T. Povilauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog šiek tiek sumažėjusios ir dyzelino ir benzino perdirbimo maržos. Prasidėjus karui Ukrainoje, buvo stipriai išsiderinusi visa tiekimo grandinė, o Europa dar buvo priklausoma nuo dyzelino importo iš Rusijos.
Pastaruoju metu padidėjo dyzelino importas iš Artimųjų Rytų, tiekimo grandinės persidėliojo, o stresas didmeninėje rinkoje atslūgo, pastebėjo ekonomistas.
Nafta, pasak T. Povilausko, yra atpigusi dėl to, kad jos šiuo metu rinkoje yra pakankamai daug, pasiūla padidėjusi.
„Vartojimas nėra tiek padidėjęs, kiek buvo laukta, nuviliantys Kinijos rodikliai. Ir pramonės rodikliai apskritai visoje Europoje, Vakarų pasaulyje yra prastesni negu laukta. Tai irgi yra ženklas, kad ta paklausa nėra tiek paaugusi pasaulyje.
Buvo išgąsdinęs ir OPEC’as, kad nuo ketvirto ketvirčio didins naftos gavybą, bet dabar dviem mėnesiams atidėjo. Tai yra pagrindiniai veiksniai, kurie džiugina vairuotojus. Bet sakyčiau, kad tos kainos, kurias matome, yra labiau dugnas jau“, – „Delfi“ kalbėjo T. Povilauskas.
Jau po poros mėnesių kainos šoktels
Anot jo, istoriškai 70 JAV dolerių už barelį yra laikoma riba, kurios peržengti žemyn naftą išgaunančios šalys nepageidauja.
„70 dolerių yra pakankamai nedidelė kaina. Nafta istoriškai dabar yra pigi. Jeigu pažiūrėsime, kiek kainos apskritai yra padidėjusios per keliolika metų, tai santykinai nafta tikrai pigi. Bus įdomu pažiūrėti, ar atsilaikys OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys, ir sugebės išlaikyti naftos kainą, jog nekristų žemiau 70 dolerių ribos“, – komentavo pašnekovas.
T. Povilausko teigimu, kitais metais metinis naftos kainų vidurkis, tikėtina, bus mažesnis nei šiemet. Šiais metais jis bus apie 80, o kitąmet, numatoma, jog sieks apie 75 JAV dolerius už barelį.
„Kad žemiau 70 dolerių dar leistųsi nafta, manau, turėtume išvengti. Bet neužmirškime to, kad kitais metais nuo sausio 1 d. didėja dyzelino akcizas bei dyzelino ir benzino CO2 dedamoji, kurios dalis eis į gynybos fondą. Tas augimas nuo sausio 1 d. bus tikrai nemažas – vien kalbant apie dyzeliną bus 8-9 proc. kainos padidėjimas per naktį. Sakyčiau, dar džiaukimės, kol galim“, – tikino ekonomistas.
