„Mes turim Tarybos (ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų – BNS) poziciją. Pagal Tarybos poziciją, kuri buvo suderinta, yra aiškumas toks, kad Vilniaus-Kauno atšaka įrašyta į vadinamąjį „missing link“ (trūkstamos grandies – BNS) sąrašą“, – BNS sakė R. Degutis.

„Pagal dabartinius Tarybos sprendimus, „missing link“ gauna tą patį 85 proc. finansavimą, kaip ir visas projektas. Parlamento pozicija yra tokia, kad Vilnius-Kaunas yra įrašytas į visą „Rail Baltica“ projektą. Tai irgi suponuoja tą patį finansavimo lygį – 85 proc.“, – teigė jis.

Pasak R. Degučio, apie galutinį pritarimą atšakos finansavimui kalbėti kol kas anksti.

„Apie pritarimą negalime kalbėti, kol finansinė perspektyva nėra pilnai patvirtinta ir kol CEF (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, angl. Connecting Europe Facility – BNS) reglamentas nėra patvirtintas, kadangi dabar mes turime Tarybos poziciją ir turime Europos Parlamento poziciją. Dėl pozicijų suderinimo, kadangi jos skiriasi daugelyje vietų, derybos dar yra prieš akis“, – kalbėjo R. Degutis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pernai birželį prognozavo, kad derybos dėl Vilnius–Kaunas atšakos finansavimo bus nelengvos. Jis paragino EK teisiškai įforminti atšaką kaip dalį „Rail Baltica“. Jo teigimu, tai užtikrintų, jog 100 kilometrų ilgio geležinkelis galėtų gauti CEF finansavimą.

EK Mobilumo ir transporto direktorato vadovas Henrikas Hololei pernai balandį BNS sakė, jog teisiškai ši atšaka „Rail Baltica“ dalimi galės tapti tik 2023 metais, o Lietuva galėtų lėšų jai imti iš regioninės politikos fondų.

Trys Baltijos šalys prieš kelerius metus ilgai nesutarė dėl šios maždaug 100 kilometrų atkarpos. Dėl to strigo ir derybos dėl bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ steigimo. Viena ginčų priežasčių neoficialiai buvo minima dėl to didėjanti projekto kaina bei netikėtas Lietuvos noras prie „Rail Baltica“ prijungti ir sostinę.

Susitarimas dėl atšakos į Vilnių buvo pasiektas 2014 metų balandį. Tų metų rudenį „Aecom“ studija parodė, jog atšaka būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų.

5,8 mlrd. eurų vertės „Rail Baltica“ projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)