„Mes gavome siūlymą, kurio vertė yra kur kas didesnė negu buvo planuota, yra 125,103 mln. litų, kai tuo tarpu ankstesnis skaičiavimas buvo 88,619 mln. litų. Buvo duota ekspertams vertinti, ar ta padidėjusi vertė yra pagrįsta, ekspertai konstatavo, taip pat ir viešųjų privačiųjų projektų priežiūros komisija konstatavo, kad tas padidėjimas yra pagrįstas, tad mes konstatavome, kad tą padidėjusį kaina yra pagrįsta, tačiau dėl kitų visų teisinių procedūrų, sutarčių pasirašymo, mes puikiai suprantame, kad čia yra nueinanti Vyriausybė ir mes palikome šitą klausimą spręsti naujai Vyriausybei ir būtent nauja Vyriausybė galės apsispręsti, ar būtent šį projektą, pabrangusį, įgyvendinti su esamais rangovais, kurie laimėjo šį konkursą, ar visgi įvertinus naują kainą, paskelbti naują konkursą ir tikėtis, kad naujo konkurso pasekoje ta kaina galėtų sumažėti“, - sakė laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis Eligijus Masiulis.
Pasak jo, projektas pabrango dėl to, kad jo kaina buvo skaičiuojama 2004 m. kainomis, o nuo to laiko pasikeitė reglamentai kelių darbams ir tai pareikalauja daugiau išlaidų, pavyzdžiui, kad asfaltas magistraliniuose keliuose būtų storesnis. Be to, nuo 2004 m. pabrango statybinės medžiagos, padidėjo darbų kainos.
Šis Palangos aplinkkelis gali būti statomas modeliu, kai investuotojas iš skolintų lėšų įgyvendina projektą, o valstybė per 25-erius metus atsisikaito su rangovu, kai iki galutinės atsiskaitumo dienos rangovas yra atsakingas už to kelio priežiūrą, remontą.
“Po 25-erių metų, kai įvyksta atsiskaitymas, tas kelias yra perduodamas valstybės žinion, bet jis yra nemokamas ir jokie pinigai ten nėra renkami“, - teigė E. Masiulis.
Anot jo, tai gali būti pirmas valstybinės reikšmės projektas įgyvendintas viešos privačios partnerystės principu, tačiau savivaldybių lygmenyje tokių projektų yra buvę, pavyzdžiui, Kauno savivaldybėje.
Skelbta, kad Palangos aplinkkelio projektas gali būti įšaldytas.