Pavyzdžiui, Kupiškyje miesto autobuso būta gal prieš dešimtmetį, o dabar kelionės šia transporto priemone galimos tik už miesto arba į kitą miestą, skelbia LNK.
Kupiškėnė Vilija sako, kad be automobilio mieste būtų labai sunku, juo važiuoja į kitus miestus – taip tiesiog patogiau, ypač keliaujant su šeima.
„Kupiškyje be automobilio būtume kaip be rankų, be kojų. (...) Jeigu vyras gali, visada važiuojame su savo transportu“, – sako autobuso keleivė Vilija.
Tarpmiestinio autobuso vairuotojas Eugenijus teigia, kad keleivių šiek tiek padaugėjo. Tiesa, jis nesiima vertinti, ar tai susiję su degalų kainų augimu, tik atkreipia dėmesį, jog važiuoja daug sodininkų.
Kupiškio autobusų parkas dėl degalų ryškių pokyčių nemato. Anot jo atstovų, padidėjusius keleivių srautus greičiau reikėtų vertinti daugiau kaip po pandemijos grįžtantį normalų žmonių judėjimą.
Pasak kai kurių keleivių, autobusu keliauti labiau apsimoka.
„Aš paskaičiuoju taip, kad man labiau apsimoka autobusu (...). Šiuo metu man nereikia (automobilio)“, – sako keleivė Reda.
Tuo metu Diana pažymi, kad linksta taupyti.
„Čia kaina yra pastovi, o kuro kaina išvis dabar pakilusi virš 2 eurų, tai išeina labai daug. Tokie atėjo laikai, kad reikia taupyti. Jau į kokius pajūrius su mašina važiuoti – labai didelis komfortas“, – teigia moteris.
Kiti keleiviai sako, kad važinėtų autobusais dažniau, bet tai sunku padaryti, nes už miesto autobusai kursuoja labai retai, todėl darbą daugeliui įmanoma pasiekti tik nuosavu automobiliu. Gerai, jeigu atsiranda su kuo kooperuotis.
„Aišku, patogiau vienam važiuoti. (Kartu važiuoti – red.) pigiau, bet komfortas ne tas, visą laiką esi pririštas, priklausomas ir nuo kitų“, – sako Stasė.
Autobusų parkas pripažįsta, kad už miesto dirbantiesiems dėl taupymo persėsti į autobusą – mažai galimybių.
„Per mokslo metus važiuojame kasdien, o moksleivių atostogų metu važiuojame vieną kartą per savaitę, viena kryptimi“, – sako Kupiškio autobusų parko direktorius Virgilijus Braknys.
„Per dideli mums būtų nuostoliai“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS užsakymu atliktoje „Vilmorus“ apklausoje 45,1 proc. respondentų atsakė, jog degalų brangimas keičia jų kasdienio gyvenimo įpročius: dažniau naudojamasi viešuoju transportu, stengiamasi riboti nebūtinas keliones.
Dažniausiai taip atsakė mažesnių miestų ir kaimų gyventojai (46-54 proc.), darbininkai (56,5 proc.) ir asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia iki 350 eurų per mėnesį (54 proc.).
Remiantis birželio pabaigoje pristatytais apklausos rezultatais, degalai mažiausiai paveikė 30-39 metų aukštąjį išsilavinimą įgijusius aptarnavimo ir technikos srityse dirbančius Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojus.
Čia galite pažiūrėti LNK video: