Įsivėlė į teismus
Iki šiol Lietuvoje mokesčiai už kelius buvo renkami vinječių principu. Ją autobuso ar krovininės transporto priemonės savininkas galėjo įsigyti dienai, savaitei, mėnesiui ar metams, o jos kaina priklausydavo nuo to, kuriai kategorijai priskiriamas automobilis.
Visgi tokią tvarką numatyta keisti ir pereiti prie vientisos kelių rinkliavos sistemos įvedimo „e-tolling“, kuria remiantis mokestis būtų renkamas atsižvelgiant ne į laiko, tačiau į nuvažiuoto atstumo faktorių, o jo fiksavimas vyktų pasitelkiant mobiliąją programėlę.
Įgyvendinti projektą buvo numatyta iki 2023-ųjų sausio, tačiau tvarką ir numatytus grafikus velia įsisukę teismai.
Nors 2020 m. lapkritį prieš paskelbiant tiek kamerų, tiek programinės įrangos pirkimų viešuosius konkursus įmonės dalyvavo rinkos konsultacijose, 2021 m. kovo ir balandžio pradžioje paskelbus abiejų konkursų pradžią buvo sulaukta pretenzijų iš įmonių, o kiek vėliau ir Latvijoje registruotos bendrovės „SW Baltics“ ieškinių Vilniaus apygardos teismui.
Pirmasis ieškinys buvo pateiktas pirkimui, susijusiam su eismo kontrolės įrangos įrengimais. Jame teigta, kad pirkimo techninė specifikacija yra neapibrėžta ir suteikia neteisėtą pranašumą atskiriems tiekėjams. Teismas pirkimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, galiausiai, ieškinį atmetė. Visgi remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacija pirkimas buvo nutrauktas ir, pakoregavus dokumentus, paskelbtas iš naujo.
LAKD paskelbus kitą pirkimą, dėl „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimo“, Vilniaus apygardos teismas gavo dar vieną ieškinį iš minėtos „SW Baltics“ įmonės. Ieškinys pateiktas dėl neteisėto pirkimo objekto neskaidymo į dalis, neapibrėžtumo, dėl kvalifikacijos reikalavimų bei dėl neteisėtų sutarties projekto sąlygų panaikinimo. Teismas tąkart vėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Buvo nuspręsta nutraukti viešojo pirkimo procedūras, tačiau vėliau, po ilgo bylinėjimosi, ieškinys buvo atmestas ir atnaujinus procedūras pirkimas buvo toliau vykdomas. Tačiau teismai tuo nesibaigė.
2022-ųjų kovą į teismą dėl programinės įrangos konkurso kreipėsi ir dar viena Latvijoje registruota įmonė – „Viral Engineering SIA“.
Panevėžio apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Galiausiai, vėliau buvo sudaryta taikos sutartis, o 2022-ųjų rugsėjį įvyko konfliktas ir su jau Lietuvoje registruota UAB „Proit“. Įmonė taip pat pateikė ieškinį teismui.
Ieškinyje buvo teigiama, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nesuteikė ieškovei pirkimo sąlygose nurodytų maksimalių ekonominio naudingumo balų ir dėl to nepagrįstai nepripažino ieškovės pirkimo laimėtoju. Šiuo metu vis dar vyksta teisminiai procesai.
Turi įtarimų
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Remigijus Lipkevičius „Delfi“ aiškino, kad įgyvendinant projektą iš viso kilo keturi teisminiai ginčai, kurių metų buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kas ir turėjo įtakos projekto užsitęsimui.
Pasak jo, iš viso pirkimo procedūros bendroje sumoje buvo sustabdytos ilgesniam nei 17 mėnesių terminui, t. y. daugiau nei 1,5 metų.
Vadovas tikino, kad galima įtarti, jog tam tikros įmonės galimai specialiai atlieka projekto vilkinimą.
„Vertinant įvykių visumą, sąsajas tarp kvietimus į pirkimą priėmusių tiekėjų, tokios tikimybės tikrai neatmetame ir matome tam tikras apraiškas.
Sudėtinga atsakyti, kokie yra tikrieji skundus pateikusių tiekėjų motyvai, tačiau įprastai itin konkurencingoje terpėje tiekėjai visais būdais siekia sudaryti kuo palankesnes sau sąlygas ir padidinti tikimybę laimėti pirkimo procedūras.
Įgyvendinant šį konkretų projektą, matome visų klasikinių tarpusavio konkurencijos apraiškų požymius, įskaitant siekį pakeisti pirkimo dokumentus tokiu būdu ir apimtimi, kurie lemtų visos projekto įgyvendinimo strategijos keitimą, ir tuo pačiu iš pirkimo procedūrų praktiškai pašalintų daugumą galimų konkurentų. Tačiau vertinant skundų argumentaciją kyla pagrįstų abejonių ar tiekėjai kreipdamiesi į teismą iš tikrųjų siekė laimėti teisminį procesą.
Ypač vertinat aplinkybę, kad ne vienas iš ieškinius pateikusių tiekėjų (išskyrus šiuo metu vykstantį teisminį procesą dėl laimėtojo eilės) vėliau konkursams nepateikė pasiūlymų“, – teigė R. Lipkevičius.
„Įtariame, kad pirkime, tarp tiekėjų galėjo būti sudarytas Konkurencijos įstatymo draudžiamas susitarimas ir bent šešios kvietimus į pirkimą priėmusios įmonės yra galimai tarpusavyje susijusios.
Pažymėtina, kad iš viso yra 4 teisminiai ginčai, iš jų 3 vyko su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis. Kelių direkcija kreipėsi į VPT ir Konkurencijos tarybą dėl tiekėjų piktnaudžiavimo atvejų ištyrimo ir užkardymo“, – teigė jis.
Žalą nori išieškoti teisme
R. Lipkevičius kalbėjo, kad „e-tolling“ klausimas ne kartą buvo aptartas ir Seimo ekonomikos komitete.
Visgi, kaip pridūrė, iš kai kurių Seimo narių pasisakymų, klausimų, kaltinimų ir išsakytos kritikos, galima buvo suprasti, kad jie labiau palaiko tiekėjų su kuriais bylinėjamasi poziciją, o jų užduodami klausimai buvo analogiški pateiktiems teikėjų pretenzijose ir teisminiuose ginčuose.
Kaip aiškinta, vėliau komitetas pateikė skubiai surengti konsultacijas su sektoriaus dalyviais ir, atsižvelgiant į šių konsultacijų rezultatus, iš naujo įvertinti pasirinkto techninio sprendimo dėl kelių rinkliavos informacinės sistemos įdiegimo pagrįstumą, o esant poreikiui, inicijuoti atitinkamus su tuo susijusius sisteminius pakeitimus.
„Jeigu būtų pasirinktos kitos investiciniame projekte vertintos technologinės alternatyvos, elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas ir įdiegimas pabrangtų daugiau kaip 2-3 kartus“, – skaičiavo LAKD vadovas.
Galiausiai, kaip aiškino, LAKD buvo pasirengusi įgyvendinti projektą, tačiau dėl viešųjų pirkimų dalyvių skundų ir ieškinių teismui šis procesas įstrigo. Pasak jo, šiuo metu projektas gali būti įgyvendintas ne anksčiau kaip 2024 m. liepos 1 d. su sąlyga, kad daugiau teisminių ginčų nebekils.
Dėl patirtos žalos LAKD pati kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
„Ketiname išsiieškoti žalos iš įmonių, teikusių prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirkime. Reikalavimo suma būtų lygi dėl jų veiksmų negautoms pajamoms.
Suma gan ženkli, vertinant tai, kad viena diena vėluojant įgyvendinti „e-tolling“ projektą reiškia mažiausiai 145 tūkst. Eur negautų pajamų, kurios būtų investuotos į valstybinės reikšmės kelius“, – teigė vadovas.
Paprašytas patikslinti, apie kurias įmones tiksliai kalbama, buvo teigiama, kad į teismą duodama minėta „SW Baltics“.
„Ieškinys dėl 60,9 mln. eurų žalos atlyginimo pateiktas įmonei „SW Baltics“, – buvo patikslinta atsakymuose ir pridurta, kad dėl kitų įmonių į teismą LAKD kreiptis neplanuoja.
Įmonės pateikė savo pozicijas
Redakcija susisiekė su „SW Baltics“ įmonės „Glimstedt“ vyresniuoju teisininku Justinu Poderiu, kuris įmonei atstovavo vykusiuose teismuose. Atstovas „Delfi“ perdavė įmonės poziciją.
„Bendrovės „SW Baltic“ įsitikinimu LAKD pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Bendrovės nuomone tokio reikalavimo pateikimas yra LAKD bandymas nukreipti dėmesį nuo netinkamos pačios LAKD veiklos ir sistemingo šios įstaigos nesugebėjimo tinkamai įgyvendinti svarbius projektus, įskaitant ir „e-tolling“ projektą“, – į tai, kad įmonė buvo paduota į teismą dėl žalos atlyginimo, reagavo jos atstovai.
Bendrai buvo aiškinama, kad bendrovė buvo suinteresuota dalyvauti LAKD paskelbtame konkurse dėl „e-tolling“ sistemos įgyvendinimo, tačiau, kaip buvo teigiama, bendrovės nuomone, konkurso sąlygos neatitiko gerosios tokių projektų įgyvendinimo praktikos, ribojo konkurenciją, buvo neaiškios ir netikslios.
„Paskelbus konkursą pati LAKD jį buvo nutraukusi dėl sąlygų netinkamumo ir perskelbusi iš naujo. LAKD paskelbus konkursą, bendrovė, nesutikdama su, jos nuomone, neaiškiomis ir netinkamomis konkurso sąlygomis, pasinaudojo jai teisės aktų suteikta teise kreiptis su ieškiniu į teismą.
Pažymime, kad pirmosios instancijos teismas tenkino bendrovės ieškinį. LAKD šį teismo sprendimą apskundė, o apeliacinės instancijos teismai LAKD skundą tenkino ir grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tai patvirtina, kad konkurso sąlygos iš tiesų buvo neaiškios ir netgi teismams kėlė abejonių dėl jų teisėtumo. Dėl skirtingų teismų sprendimų bylos nagrinėjimas užsitęsė“, – teigė įmonė ir aiškino, kad šiuo metu konkursas nebėra stabdomas dėl įmonės veiksmų, o jos iniciatyva nėra taikomi jokie su konkursu susiję ribojimai.
„Pažymime, kad bendrovė niekaip nėra susijusi su bendrove UAB „Proit“. Bendrovė Konkurse nedalyvauja nei kaip tiekėjas, nei kaip kurio nors iš dalyvių subteikėjas ir nėra susijusi su konkurse dalyvaujančiomis įmonėmis“, – teigė įmonė.
Panašiai „Delfi“ kalbėjo ir „Viral Engineering SIA“ įmonės atstovas „PROLAW“ advokatas Justas Sakavičius.
„Informuojame, kad LAKD viešai paskelbta informacija neatitinka tikrovės. Bendrovė nuo 2022 m. gegužės mėn. nedalyvauja jokiuose ginčuose su LAKD ir jos prašymu nėra taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Bendrovės nuomone, viešai spaudoje nurodyti kaltinimai dėl tariamai LAKD sukeltos žalos yra aiškiai nepagrįsti.
Bendrovė rengėsi dalyvauti konkurse, tačiau kreipėsi į teismą, nes, bendrovės nuomone, konkurso sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų ir ribojo konkurenciją.
Bendrovės ginčas su LAKD teisme buvo nagrinėjamas vos porą mėnesių ir buvo galutinai išspręstas ir byla nutraukta įsiteisėjusia Panevėžio teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Detalių taikos sutarties sąlygų atskleisti negalime dėl konfidencialumo įsipareigojimų <…>“, – teigė jis.
Kaip aiškino, kadangi konkurso sąlygos, kurios bendrovės nuomone buvo nepagrįstos, nebuvo pakeistos, bendrovė priėmė sprendimą nedalyvauti konkurse.
„Taip pat pabrėžiame, kad bendrovė neturi jokių ryšių su UAB „Proit“. Be to, bendrovė jokia forma nedalyvauja vykstančiame konkurse“, – teigė atstovas.
UAB „Proit“ įmonės direktorius Justinas Brokorius, su kuriuo šiuo metu LAKD vis dar bylinėjasi dėl galimai tinkamai neįvertintų ekonominio naudingumo balų teigė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė jų įmonei palankų sprendimą, tačiau šiuo metu LAKD yra pateikusi apeliacinį skundą.
„Vykstant teismo procedūroms daugiau nieko komentuoti negalime“, – teigė jis ir patvirtino, kad, šiuo atveju, teismas taip pat pirkimui yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovas taip pat pabrėžė, kad jo valdoma įmonė nėra niekaip susijusi su kitomis dvejomis minėtomis Latvijoje registruotomis įmonėmis „Viral Engineering SIA“ ir „SW Baltics“.
Tikina spaudimo nepatiriantys
„E-tolling“ klausimo ne kartą ėmėsi ir Seimo ekonomikos komitetas. Jo pirmininkas Kazys Starkevičius kalbėjo, kad klausimas svarbus, nes kalba sukasi apie didelius pinigus.
„Šis projektas buvo pradėtas dar prie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės, tačiau norėjome, kaip geriau, o atsitiko, kaip visada.
Šiuo atveju LAKD įsivėlė į teismų procesus, galimai dėl jų pačių neaiškių sąlygų <...>. Dabar matome, kad mažiausiai 100 mln. Eur bus prarasta <...>. Dabar mes šito negausime ir norėjome paspartinti, kad viskas būtų sutvarkyta, bet jie prašo laiko, o tai didelis ministerijos darbo brokas“, – sakė jis.
K. Starkevičius aiškino nepajutęs, kad komitete jo narių būtų siekiama daryti vienokią ar kitokią įtaką dėl šio projekto įgyvendinimo.
„Tik buvo noras, kad teisminiai procesai vyktų greičiau ir skaidriau. Toks buvo tikslas“, – kalbėjo jis.
Komiteto vadovas patvirtino, kad į jį lobistai dėl galimo spaudimo projektui nesikreipė.
„Pats nieko nejaučiu. Šią temą nagrinėjo ir pakomitetis, o jam vadovauja Andrius Kupčinskas. Aš nežinau, ar ten buvo kažkokių...“, – sakė K. Starkevičius.
Redakcija tokį patį klausimą, dėl galimo spaudimo, uždavė ir A. Kupčinskui.
„Ne, jokio spaudimo. Mūsų vienintelė pozicija, tiek mano, tiek komiteto pirmininko, yra ta, kad ta sistema gyvuotų, nes kiekvieną kartą, kai tvirtinamas valstybės biudžetas, visi kalbame, kad reikia keliams skirti daugiau lėšų, o Finansų ministerija vis pasako, kad ne visos lėšos panaudojamos, nepasiimama meškerė, kuri guli šalia ir neįgyvendinama, kad pritraukti daugiau lėšų. <...>
Mums svarbiausia, kad strateginiai projektai judėtų ir kai žiūrime bendrai, matai, kad laikas nepakankamai išnaudojamas, kad pasiekti geresnių rezultatų.
Mes žinome, kad buvo ir teismai, kad su vienu tiekėju pavyko sudaryti taikos sutartį, su kitu – ne, bet džiaugiuosi, kad iš galimai nesąžiningo konkursanto bus bandoma išsireikalauti žalą, kuri patirta dėl to, kad laiku neįgyvendintas projektas“, – sakė jis ir patikino palaikantis LAKD, kad ši kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
„Mes savivaldybėje tik tokiu būdu gindavomės nuo nesąžiningų tiekėjų. Nurodydavome, kad bus patirta tiek ir tiek žalos ir prašome bent 10 proc. nuo viso konkurso vertės, kad dalyvis, kuris skundžia vienas ar kitas sąlygas, į teismo depozitą įdėtų sąskaitą. Daugeliui fantazija išgaruodavo ir jie pretenzijas dažnai ir atsiimdavo“, – sakė A. Kupčinskas.
Jis tikino pats nežinantis nė vieno konkurso dalyvio.
„Aš nežinau nė vieno dalyvio, tik per pakomitetį išgirdau, kad dabar antros vietos dalyvis apskundė dėl laimėjimo eilės“, – kalbėjo politikas.
Skuodis: valstybei daroma žala turi būti atlyginta
LAKD yra pavaldi Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino manantis, kad tokie šį procesą stabdančių subjektų veiksmai verti teisėsaugos institucijų dėmesio.
„Stringant šio svarbaus projekto įgyvendinimui, valstybei daroma žala neabejotinai turi būti atlyginta“, – teigė jis ir sakė, kad ministerija apie LAKD ketinimą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo yra informuota ir pritaria šiam sprendimui.
„Vertinant plačiąja prasme, šis vėluojantis projektas kompromituoja valstybės įmonę, nepaisant kokios tikrosios to priežastys, kaip nepajėgią laiku įgyvendinti inovatyvių projektų ir apginti savo ir valstybės pozicijų prieš verslo interesus“, – teigė jis.
