Europinės geležinkelio vėžės projekte „Rail Baltica“ numatoma pastatyti 1,5 kilometro ilgio tiltą per Nerį, didžioji tilto dalis bus pastatyta virš slėnio šalia upės.
„Didžiausias tiltas visose Baltijos valstybėse. Turėsime pirmąjį tokį tiltą. Jo statyba taip pat yra gana sudėtinga, nes tiltas labai aukštas“, – komentavo „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.
Laimėtoją išrinko, bet šis netiko
Gruodį paaiškėjo, kad tiltą turėtų statyti konkursą laimėjusi Ispanijos įmonė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“, tačiau vos paskelbus laimėtojus, Vyriausybė juos pašalino – speciali komisija nustatė, kad ispanai kelia grėsmę Lietuvos saugumui: Ispanijos koncerne akcijų esą turi Kinijos valstybinė įmonė.
„Kai mes buvome atrinkti, informacija buvo ant stalo ir visiems žinoma“, – tikina „Grupo Puentes“ sutarčių direktorius Luisas Garcia Vegazo‘as.
Ispanai nesutinka su teiginiu, kad jie yra kinų valdoma įmonė. Pasak bendrovės, koncernas didžiulis, o jam vadovauja ispanai. Kinai akcijų turintys tik vienoje iš grupės įmonių ir net ne toje, kuri statytų tiltą.
Ir nors skelbta, kad JAV taiko sankcijas Ispanijos įmonės akcijų nusipirkusiems kinams, tačiau „Grupo Puentes“ atstovas sako, kad „be problemų“ dirba JAV vyriausybei Teksase ir amerikiečiai nemano, jog kompanija kelia grėsmę jų saugumui.
Ispanus nustebino ir procedūros, kaip jie buvo pašalinti.
„Tame susitikime Vyriausybėje kancleris mus informavo, kad yra komisijos rekomendacija, kurią dauguma Vyriausybės narių palaikys. Jautėme, kad sprendimas priimtas iš anksto“, – teigė L. G. Vegazo‘as.
Ispanijos verslininkai sako apie pašalinimą sužinoję iš spaudos, Lietuvos Vyriausybė to net nepranešusi. Bendrovė žada ginti savo reputaciją. Lietuvos teismas jau atmetė vieną jos skundą, kreiptasi ir į Europos Komisiją. Į ginčą įsitraukė Ispanijos vyriausybė.
Ispanijos ambasadorius sako, kad Lietuvos sprendimas meta šešėlį visam ispanų statybos sektoriui.
„Ispanijos vyriausybė palaiko šią kompaniją. Tai – gerbiama įmonė. Bet kokia žala jos reputacijai yra žala visam Ispanijos infrastruktūros sektoriui, kuris labai konkurencingas ir globalus“, – kalbėjo ambasadorius Jose Maria Roblesas Fraga.
„Gerbiu susirūpinimą dėl saugumo, bet jis turi būti labai tikslus ir esu tikras, kad „Grupo Puentes“ yra pasirengusi užtikrinti saugumą“, – aiškino diplomatas.
Kas laukia italų?
Konkurse nelikus ispanų, sutartį dėl tilto statybų planuota pasirašyti su antrą vietą užėmusiais italais, tačiau Vyriausybės komisija jau vertina ir šių dalyvių patikimumą.
Kompanijos „Gruppo de Eccher“ plėtros vadovas Carlo‘as Bobisutas komentare pabrėžė, kad bendrovė yra patikima.
„Rizzani de Eccher“ yra privati Italijos kompanija, visiškai priklausanti de Eccher (Eker) šeimai. Įmonė jau dirba „Rail Baltica“ projekte Latvijoje, kartu su partneriais vykdome naujos Rygos centrinės stoties projektą.
Turime nuolatines sutartis su tokiais subjektais, kaip Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas, Europos investicinis bankas, NATO. Esame pratę taikyti griežčiausius saugos kodeksus“, – atsiųstame komentare teigia C. Bobisutas.
Pasak LNK, spaudoje pasirodė informacijos, kad Italijos įmonė dirba Rusijoje su dujų koncerno „Gazprom“ užsakymais.
„Atsižvelgiant į projektus Rusijoje ir kaimyninėse šalyse (įskaitant Ukrainą) „Rizzani de Eccher“ per antrinę įmonę „Codest“ veikia nuo 1985-ųjų. Dirbame daugiausia privatiems klientams ir niekada tiesiogiai nedirbame Rusijos valstybei“, – paaiškino „Gruppo de Eccher“ plėtros vadovas.
Vyriausybė atsako lakoniškai
Komentuodami, kodėl įmonės tikrinamos tik pasibaigus konkursams, Vyriausybės atstovai siūlo ieškoti atsakymo Seime.
„Tokia buvo įstatymo leidėjo valia. (...) Įstatyme yra nustatyta, kad tikrinamas tos įmonės patikimumas, kuri laimėjusi pirmą vietą“, – teigiama Vyriausybės komentare.
Nors konkursą paskelbė „Lietuvos geležinkeliai“, pavaldūs Susisiekimo ministerijai, ši nekomentavo, ar negalima įmonių patikrinti iki konkurso. Pasak jos, už procesus dėl įstatymo vykdymo atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ši taip pat atsisakė komentuoti, argumentuodama, kad tai – ne jos sritis.
Lietuvai perkant nemažai ginkluotės, situaciją pakomentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, net ir esant dabartiniam įstatymui galima įmones atrinkti dar iki konkurso – kad būtų mažiau teismų.
„Kaip organizuojamas konkursas ir patikra, – iš tikrųjų yra kiekvienos organizacijos atsakomybė. Galiu pasakyti, kad Krašto apsaugos ministerija irgi vykdo tą patikrą, bet patikrą iki patenkant į konkursus“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Patikra pradėta – aš galiu tik spėti, nes neturiu pilnos informacijos – galbūt ir per vėlai“, – apie situaciją su geležinkelio tiltu sakė ministras.
LNK teigimu, jeigu būtų pašalinti ir antri likę italai, tiltą statytų lietuviai: trečiasis liko įmonių „Fegda“ ir „Tilsta“ konsorciumas, ketvirtoje vietoje – lietuvių ir čekų „Eurovia“, penkti yra „Kauno tiltai“.
Kad ir kas būtų paskelbtas laimėtoju, ispanai nežada atsitraukti ir ketina iš naujo skųstis teismui. O jei būtų pašalinti, bylinėtis svarsto ir italai.
Tuo metu tilto statybas jau būtina pradėti. Be šio tilto nebus galima tęsti „Rail Baltica“ vėžės iki Latvijos. Be to, per mėnesį nepasirašius sutarties gresia prarasti Europinį finansavimą. Taip nutikus, dešimtis milijonų tektų skirti iš Lietuvos biudžeto.
„Jeigu nepavyktų pasirašyti sutarties per maždaug artimiausią mėnesį, tai rizikos iš tikrųjų egzistuoja, ir nemažos (...) Kalbame apie dalį sumos – 70 mln. eurų, arba netgi didesnės praradimo galimybę“, – sakė A. Jackus.
Čia galite pažiūrėti LNK video