A.Zigmanto neapleidžia mintis turėti visą automobilių GAZ kolekciją, į ją įeitų daugiau kaip dešimt mašinų. Į klausimą, kodėl būtent šio modelio senajam transportui nori skirti tiek dėmesio, ponas Alfredas atsako, kad tai – jo jaunystės automobiliai. Be to, savo laiku buvę itin vertinami.
„Vyriausybinė „čaika“ (GAZ-13) ir dvidešimt pirma volga (GAZ-21) 1956-aisiais Europoje, Briuselyje, buvo sulaukusios aukščiausio įvertinimo. Jos gavo Didįjį prizą“, – prisimena A.Zigmantas.
Kodėl verslininkui kilo mintis kaupti senovinius automobilius, ypatingo paaiškinimo nėra.
„Tiesiog man tai patinka. Ir iš viso aš domiuosi senais daiktais. Bet kolekcionuoju tik automobilius“, – apie savo pomėgį nelinkęs daug pasakoti pašnekovas.
Visas senas mašinas panevėžietis yra pirkęs Lietuvoje, nes, anot jo, dabar yra mada vežti į šalį iš užsienio tokius dalykus ir pardavinėti. Internete pasižiūrėjus matyti, kokia didžiulė šių automobilių pasiūla.
Išlaidų neskaičiuoja
A.Zigmantas tikina, kad šeima palankiai reagavo į jo norą kolekcionuoti mašinas. Ta idėja labai patiko dukrai Linai ir sūnui Andriui. Sūnus ir dabar padeda jas restauruoti , o dukra niekam neužleidžia vietos prie rožinio kadilako vairo. Su juo vyksta į šventes, prie jūros.
Panevėžietis vaikus pradėjo mokyti vairuoti dar mažus, pasisodinęs prie vairo ant kelių. Todėl sulaukus 18 metų jiems teliko tik įsigyti vairuotojo pažymėjimą – praktikos jau turėjo.
Ne taip seniai A.Zigmantas su abiem vaikais įstojo į Lietuvos senovinės auto-mototechnikos mėgėjų klubą ir džiaugiasi, kad atsirado daugiau galimybių pabendrauti su bendraminčiais, dalyvauti smagiose šventėse.
Prie pirmiausia įsigyto 1960 metų amerikietiško kadilako, kaip prisipažįsta verslininkas, teko gerokai paplušėti. Jį nusipirko visą sugriuvusį, todėl reikėjo restauruoti agregatus, kėbulą, saloną.
„Dirbau kaip turi būt! Prie visų savo mašinų esu nagus prikišęs, jas tvarkęs“, – teigia pašnekovas.
Nors tokio kadilako, kokiu važinėjo Elvis Preslis, A.Zigmantas sako negalėjęs įsigyti, svajonę, bent kiek susijusią su garsiu dainininku, vis tiek džiaugiasi įgyvendinęs. Tik atskleisti, kiek teko išleisti pinigų tam, „Stigmos“ vadovas nenori. Dėl senovinės technikos pirkimo, remonto ir priežiūros tirpstančių pinigų panevėžietis tvirtina neskaičiuojantis. Kad netektų aiškintis žmonai ar pačiam išsigąsti ir galvoti: „Ką aš padariau!“
Kitoks valdymas
Kadilakų, kurių turi du (kitas yra 1961 m. kabrioletas „Cadillac Flitwood“) ponas Alfredas nelaiko pačiais brangiausiais automobiliais. Kur kas brangesni, prestižiniai, anot jo, yra „Rols-Royce“. Savo kolekcijoje vieną tokį, pagamintą 1956 m., pašnekovas irgi turi.
Jis yra įsigijęs ir 1956ųjų „Lincoln Premiere“. Šiuo metu restauruojamas penkeriais metais jaunesnis ševroletas, o eilės „prisikelti“, be kadilako, laukia irgi amerikietiškas „Ford T“(sedanas). Su tokios markės kabrioletu (1923 m.) vyriškis jau važinėja, nors išmokti jį vairuoti nebuvo lengva.
„H.Fordas pradėjo konvejerinę tokios mašinos gamybą. Nuo 1908-ųjų iki 1927-ųjų buvo pagaminta 16,5 mln. tokių automobilių, – supažindino su istorija A.Zigmantas. – Ta mašina visų buvo vadinama „skardine Elze“ – dėl to, kad buvo labai paprasta. Ją galėdavo paremontuoti bet kurioje kalvėje. Bet ji jau turėjo automatikos užuomazgų. Pavaros buvo reguliuojamos dviem kojų pedalais.“
Kad ir patyrusiam šiuolaikiniam vairuotojui nėra paprasta tokiu automobiliu važiuoti, A.Zigmantas turėjo galimybę įsitikinti pats. Kadangi joks dabartinis instruktorius, pasak „Stigmos“ vadovo, tikrai negalėtų išmokyti šios antikvarinės mašinos vairavimo, teko susirasti žmogų, jau vairavusį „Ford T“.
Ponui Alfredui prireikė kelių dienų, kol perprato automobilio valdymą. Tačiau ir dabar, jei ilgiau nesėda prie šios transporto priemonės vairo, kaskart vėl turi prisiminti pamokas.
Brangiausia – volga
Kaip tikina kolekcininkas, kadangi prie visų automobilių restauravimo prisideda pats, tam aukoja laisvalaikį, tad savo darbą ir automobilius brangina. Todėl jų pardavinėti neketina.
Pasiteiravus, kur įgijo žinių, kaip remontuoti mašinas, pašnekovas sako kadaise dirbęs automobilių remonto, tiksliosios mechanikos gamyklose, autobusų parke, pats turėjęs automobilių dažymo verslą. Ir specialybę yra įgijęs susijusią su mašinų gamybos technologijomis bei metalo apdirbimu.
Dabar jo vadovaujama „Stigma“, verslininko tvirtinimu, nuo 1987-ųjų tiekia įvairius automobilių plastmasės gaminius Gorkio automobilių gamyklai, gaminančiai naujus GAZ modelius, turi antrinę įmonę Nižnij Novgorode.
Iš pradžių tvirtinęs, kad iš visos savo senų automobilių kolekcijos neturi išsirinkęs širdžiai brangiausio automobilio, pokalbiui įsibėgėjus ponas Alfredas vis dėlto prisipažino, kad didžiausia jo meilė – GAZ-21. Šios volgos pašnekovas niekam teigia neatiduosiantis. Vien į ją įsėdus, pasak verslininko, galima pailsėti. Be to, dvidešimt pirma volga, tik ne ta pati, buvo pirmasis jo automobilis, kurį nusipirko sulaukęs 21-erių.
Domina kuro sąnaudos
Turėdama bent keletą antikvarinių mašinų, Zigmantų šeima stengiasi prie kiekvienos vairo sėsti su tokia apranga, kuri atitiktų anų laikų dvasią. Jei ne visą komplektą pavyksta suderinti, tai bent skrybėle pasipuošiama.
Pats pašnekovas specialiai yra įsigijęs odinę aprangą su originaliais akiniais ir kepure, taip apsirengęs vairuoja „Ford T“. Verslininko žmona Gilanda vairuoti antikvaro nemėgsta. Ji mieliau sėdasi šalia.
A.Zigmantas neneigia, kad jam mieste pasirodžius su neįprastu automobiliu, visada atsiranda smalsuolių, prieinančių kuo nors pasidomėti ar norinčių nusifotografuoti. Įdomu, kad dažniausiai užduodamas klausimas – kiek tokia mašina sunaudoja kuro? Kartą, kai „Ford T“ važiavo į Palangą, kelyje iki Šiaulių policijos pareigūnai net 3 kartus buvo sustabdę pasidomėti, kas tai per mašina.
Panevėžietis tvirtina: kuro senovinės mašinos suvartoja tikrai nemažai – 15–20 litrų šimtui kilometrų. Bet ne todėl jomis važinėjama retai. Priežastis, anot vyriškio, kita – taupomos detalės.
Jei restauruota mašina yra originali, tai ir jos detalės, pašnekovo įsitikinimu, turi būti originalios.
„Ne lygis važinėti prieškariniu mersedesu, į kurį sudėtos naujesnės detalės“, – sakė ponas Alfredas. Jo antikvarinės mašinos gali pasiekti iki 70 ar 100–120 kilometrų per valandą greitį.
Vairuoja ir medžioja
Kokių nors įdomių nuotykių, važinėdamas senais automobiliais, A.Zigmantas neprisimena. Tiesa, buvo vienas – važiuojant ant kelio iškrito mašinos paleidimo spynelė su visais rakteliais.
Verslininkas nėra vien tik senų senų fanatikas. Kasdien jis važinėja šiuolaikišku automobiliu.
„Man šiuolaikinis automobilis – tai kaip darbinis arklys“, – juokiasi kolekcininkas, dabar vairuojantis „Infiniti FX 35“.
Firmos vadovas neneigia esantis išrankus automobiliams. Jis labiausiai vertina patogumą ir už šį privalumą – amerikietiškas transporto priemones. Prie automobilio vyriškis teigia priprantantis ir su juo paprastai nesiskiriantis dvejus trejus metus.
Verslininkas yra dar ir aistringas medžiotojas. Jo laimikiai – patys įvairiausi: nuo kiškio iki briedžio. Nuo 1992-ųjų medžiojantis A.Zigmantas priklauso Pasvalio rajono medžiotojų būreliui. Į jį yra įtraukęs ir sūnų, šis ne kartą medžioklėje buvo nušluostęs nosį tėvui.
Pradėjęs pasakoti apie medžioklę, ponas Alfredas prisimena vieną įvykį, per kurį galėjo skaudžiai nukentėti. Tada jam teko skubiai slėptis už medžio, kad nepatektų sužeistam šernui į nasrus.
Visam gyvenimui medžiotojui įstrigo į atmintį kiškio, sugebėjusio išvengti jo kulkos, gudrumas. Todėl dabar jis mėgsta sakyti, kad gudresnio žvėries už kiškį nėra matęs.
Pašnekovas prasitaria, kad medžioklė jo gyvenime nėra vienintelis ekstremalus užsiėmimas. Jaunystėje jam teko tarnauti desantininku ir net 40 kartų šokti parašiutu.