Kairių gatvės remontas kainavo apie 30 mln. litų.
Itin giliomis duobėmis išvagotas kelias į Tarptautinė jūrų perkėlą užsieniečiams „padėdavo“ apie Lietuvą susiformuoti pačią blogiausią nuomonę.
Ir turistai, iš užsienio atvykę savo automobiliais, ir vilkikų vairuotojai, iš klaipėdiečiai, kuriems reikėdavo važiuoti šiuo keliu, skųsdavosi, kad jis – tikras kliūčių ruožas.
Vairuotojas tekdavo laviruoti tarp gilių duobių. Ne vienas, kuris jų nepastebėdavo, šiame kelyje yra ir apgadinęs savo transporto priemonę, susprogdinęs ne vieną padangą.
Į Tarptautinę jūrų perkėlą ir iš jos kasdien kursuoja lengvieji ir sunkiasvoriai automobiliai, keltais vykstantys į Kylį (Vokietija) ir Kalshamną (Švedija) bei iš jų atvykstantys į Klaipėdą.
Uostamiesčio valdžia kasmet gatvėje užlopydavo tik pačias didžiausias duobes, nes laukta pinigų iš ES ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kapitaliniam remontui.
Po jo Kairių gatvė, kuri ir yra kelias į Tarptautinė jūrų perkėla, jau gali būti vadinama Klaipėdos vizitine kortele.
Nors ja automobiliai ir vilkikai važiuoja jau kurį laiką, pirmadienį Kairių gatvė oficialiai atidaryta, paskelbta, kad ji tinkama eksploatuoti.
Pustrečio kilometro ruožą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) rekonstruoti pradėjo prieš trejus metus.
„Ši gatvė buvo tapusi skauduliu tiek miestui, tiek uostui. Tai kelias, kuris sudaro pirmą įspūdį svečiams, atplaukusiems iš kitų šalių į Tarptautinę perkėlą, šioje dalyje yra pagrindiniai Klaipėdos uosto multimodaliniai terminalai, todėl Kairių gatvės sutvarkymas buvo gyvybiškai svarbus“, – sakė KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Atsižvelgiant į prieš pustrečių metų buvusią Kairių gatvės būklę, buvo išskirti trys šio projekto statybos darbų etapai, kuriems buvo parengti atskiri techniniai projektai.
I etapas – rekonstruotas 761 m ilgio Kairių gatvės ruožas nuo skirtingų lygių sankryžos (Taikos pr. su Kairių gatve) iki Klaipėdos arba vadinamojo Vilhelmo kanalo.
Dabar šis Kairių gatvės ruožas turi keturias eismo juostas, 2 m pločio dviračių taką ir 1,5 m pločio šaligatvius. Priešingų krypčių eismo juostas skiria skiriamoji juosta su žaliąja veja. Rekonstruota sankryža su jungiamuoju keliu į Perkėlos gatvę. Jame įrengta 20 m ilgio guminė geležinkelio pervaža. Iš abiejų gatvės pusių įrengtos autobusų stotelės su paviljonais ir šiukšlių dėžėmis.
II etapas – rekonstruotas Kairių gatvės automobilių tiltas per Klaipėdos kanalą. Buvo pakeistos gelžbetoninės tilto perdangos sijos naujomis plienbetoninėmis. Jis paplatintas ir dabar turi yra ne dvi eismo juostos kaip anksčiau, bet keturios. Šalia tilto įrengtas 3,5 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takas. Bendras tilto ilgis – 32,24 m, plotis 25,25 m.
III etapas – rekonstruotas dar vienas Kairių gatvės ruožas, prasidedantis prie tilto per Klaipėdos kanalą ir einantis iki geležinkelio tilto, - vadinamasis vakarinis kelias. Kitaip sakant, gatvės pradžia sujungta su rekonstruotu tiltu per Klaipėdos kanalą.
Vakariniame kelyje paklota nauja asfalto danga, įrengti šaligatviai, sutvarkytos, rekonstruotos ar naujai įrengtos nuovažos, dvi šviesoforais reguliuojamos sankryžos, automobilių stovėjimo aikštelės ir autobusų stotelės su peronais.
Rekonstruoto kelio ruožo ilgis – 1666 m. Nuo Klaipėdos kanalo 865 m ilgio Kairių gatvės ruože yra dvi važiuojamosios dalys (po 2 eismo juostas) su skiriamąja juosta. Viena dalis – 7 m pločio, skiriamoji juosta – 2 m pločio su 15 cm paaukštėjimu įrengiant betoninius bortus. Likusios gatvės dalyje įrengta vienos važiuojamosios dalies su dvišlaičiu nuolydžiu danga. Toliau visas transporto srautas įsilies jau į rekonstruotą Kairių gatvės ruožą su 3 eismo juostomis, kurių kraštinės juostos skirtos priešingų krypčių eismui, o vidurinė – manevrams.