Ruožas nuo Vilniaus iki Kauno pertvarkomas į automagistralę, o atkarpa nuo Kauno iki Klaipėdos intensyviai remontuojama, dėl koronaviruso krizės skyrus papildomų lėšų keliams.
Pasak Remigijaus Lipkevičiaus, darbų magistralėje A1 šiuo metų vyksta daugiau nei įprastai, todėl keliaujantiems žmonėms planuojant kelionę reikėtų į tai atsižvelgti.
„Kamščių yra daugiau, ypač tose vietose, kur eismas nukreipiamas į kitą juostą, ypač ryte ir vakare darbo dienomis (...) Dabar planuojant keliones reikėtų pridėti truputėlį laiko, ypač penktadienį ir sekmadienį. Kadangi yra remontas, yra natūraliai ir tam tikri greičio apribojimai. Tai reikėtų įvertinti ir šiek tiek pakentėti, kad ateityje būtų galima greičiau ir saugiau įveikti tą nuotolį“, – BNS sakė R. Lipkevičius.
Ruožo Vilnius-Kaunas pertvarka į automagistralę, kai vasarą bus galima važiuoti 130 km per valandą greičiu, buvo pradėta dar iki krizės. Dalį kelio nuo Kauno iki Klaipėdos ruožų nutarta atnaujinti, nes danga buvo nusidėvėjusi.
„Esame sulaukę ne vieno nusiskundimo, kad yra provėžos, nesaugu važiuoti, ypač po lietaus, kadangi provėžose stovi vanduo ir susidaro akvaplanavimas. Dėl to buvo priimtas sprendimas teikti paraiškas, užsitikrinti finansavimą ir tą dangą pažeistose vietose atnaujinti“, – tvirtino direkcijos vadovas.
Pasak R.Lipkevičiaus, labiausiai tikėtina, kad eismas visoje magistralėje sklandus taps dar iki kitų metų šiltojo sezono, tačiau darbų sparta taip pat priklausys nuo orų žiemą.
„Atskiruose ruožuose situacija bus pagerinta (nuo gruodžio – BNS), tačiau keli ruožai dar liks užbaigimui kitiems metams“, – sakė R. Lipkevičius.
„Jeigu oro sąlygos neleis vykdyti, pavyzdžiui, asfaltavimo darbų, tai šitoje vietoje darbai bus šiek tiek sustoję (...) Tikimės, kad iki kitų metų šiltojo laikotarpio, kai didelis būrys gyventojų patrauks link jūros, tokių didelių kliūčių tame ruože nebeturėtų būti“, – tvirtino jis.
Vilniaus-Kauno atkarpoje nuo 10 iki 95 kilometro įrengiamos saugaus eismo priemonės: metaliniai apsauginiai atitvarai, tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengti pėsčiųjų takai ir perėjos, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, apšvietimas bei kiti darbai. Visų jų vertė – daugiau nei 40 mln. eurų.
Siekiant papildomai paskatinti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusį kelių sektorių, Vyriausybė balandį iš paskolintų lėšų keliams paskyrė 150 mln. eurų, kurie buvo numatyti jau parengtiems projektams, kuriuos galima įgyvendinti iki lapkričio 30 dienos.