„Iki praėjusių metų balandžio turėjome liniją, kur užeidavo laivai tiesiai iš Australijos, nuo pernai balandžio šita linija yra nebeužeinanti į Klaipėdos uostą, dabar ji eina per Antverpeno uostą“, – BNS sakė jis.
Pasak A. Drungilo, tai, tikėtina, susiję su naujais aplinkosaugos reikalavimais mažinant sieros kiekį kure, jie įsigaliojo visuose pasaulio vandenyse.
Jo teigimu, sausį konteinerių krova mažėjo 27,3 proc. iki 49,9 tūkst. TEU, birių trąšų krova – 13 proc. iki 1,014 mln. tonų.
„Konteinerių (krovos – BNS) augimas pernai buvo labai didelis pirmąjį ketvirtį, dėl to šiemet, kadangi augimas normalizavosi, nebėra toks nenatūralus, kaip buvo pernai. Pernai pirmąjį ketvirtį mes dar turėjome paskirstymą konteinerių į kitus Baltijos jūros uostus, šiemet tas paskirstymas yra labai sumažėjęs dėl rotacijų pakeitimų konteinerinėse linijose“, – BNS sakė A. Drungilas.
Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ skelbė, jog naftos krovos pajamos sausį mažėjo 35,5 proc. iki 2 mln. eurų, 35 proc. sumažėjus naftos produktų krovai, SGD krovos – 47,1 proc. iki 3,7 mln. eurų – dėl 42 proc. mažesnės saugumo dedamosios.
A. Drungilas prognozuoja, kad antrąjį ketvirtį uosto krovos apyvarta bus panaši, kaip ir pernai.
Uoste sausį iš viso perkrauta 3,4 mln. tonų krovinių – 15 proc. mažiau nei pernai (4 mln. tonų). Kartu su Būtingės terminalu šiemet perkrauta 3,99 mln. tonų krovinių, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
Jos teigimu, šiemet pirmą kartą istorijoje Klaipėda aplenkė visus tris Latvijos uostus kartu sudėjus.
„Latvijos uostai turi labai mažai savo nacionalinio krovinio, didžioji dauguma krovinio Latvijoje yra iš Rusijos ir po truputį iš kitų valstybių aplinkui. Visi suprantame, kad Rusija vykdo ilgalaikę strategiją savo krovinius vežti per savo uostą, viskas yra natūralu ir paaiškinama“, – BNS teigė A. Drungilas.
Rygoje krova sausį sumenko 25 proc. iki 2,1 mln. tonų, Ventspilyje – 43 proc. iki 1,2 mln. tonų, Liepojoje – augo 0,4 proc. iki 570,3 tūkst. tonų.
Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 46,3 mln. tonų krovinių – 0,6 proc. mažiau nei 2018-aisiais. Anot uosto direkcijos, tam įtakos daugiausia turėjo birių krovinių augimas – jų krova augo 3,5 proc. iki 20,6 mln. tonų. Iš jų sparčiausiai augo žemės ūkio produktų krova – 60,8 procento.