Laišką, kuris yra datuotas gegužės 7 d., paskelbė žurnalistas Edmundas Jakilaitis savo socialinio tinklo profilyje.
Pasiūlymą dėl Lietuvos bendrovės veiklos pratęsimo pateikė Estijos investicinis fondas „Infortar“.
Gegužės 22 d. buvo paskelbta, kad „Air Lituanica“ stabdo skrydžius, tačiau iki šiol viešai apie pasiūlymą, kaip oro linijų bendrovė Lietuvoje galėtų būti gaivinama su skrydžių bendrovės „Estonian Air“ ir kitu įmonių bendradarbiavumu – nesvarstyta.
Laiške dėstoma, kad apsvarsčius galimą bendradarbiavimą su Vilniaus miestu ir Lietuvos valstybe, yra teikiamas pasiūlymas, kaip galima būtų bendradarbiauti kartu su „Air Lituanica“.
„Kartu su „Air Lituanica“ vadovybe mes kruopščiai įvertinome dabartinę bendrovės finansinę ir veiklos situaciją ir įvertinome galimybę tęsti veiklą su sukurta platforma. Mes taip pat išnagrinėjome tikėtinas galimybes šią platformą išplėsti Estijoje esančios skrydžių bendrovės (t. y. „Estonian Air“) pagrindu ir esamas bei ateities strategines partnerystes Skandinavijos šalių regione (pavyzdžiui, su „Scandinavian Airlines“)“, - dėstoma laiške.
Laiško autoriai dėsto, kad kaip viena iš laisvalaikio ir verslo kelionių transporto bendrovių, siekia augimo atlikdami galimas sinergijas įvairiuose strateginių investicijų srityse.
„Mes turime ilgalaikius interesus jūroje („Tallink ferries“), ant žemės „Tallink taxi“, oro susisiekimo bei turizmo paslaugų srityse ir mes toliau dirbame su galimybėmis šiose veiklos srityse, įskaitant „Estonian Air“ ir „Air Lithuanica“. Mūsų tikslas yra tapti pagrindiniu regioniniu lėktuvų operatoriumi Baltijos ir Skandinavijos rinkose su perspektyviu ir pelningu ilgalaikiu verslo modeliu“, - siūloma laiške.
Jame rašoma, kad atlikta analizė rodo, kad Lietuvos bendrovė yra ekonomiškai neperspektyvi tumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu dėl susidariusių nuostolių ir reikalingos akcininkų investicijos, kad ji toliau vykdytų veiklą.
„Potencialiam bendrovės perėmimui yra reikalingas esamo balanso restruktūrizavimas ekonomiškai nepatraukliomis sąlygomis“, - rašoma laiške.
Laiške vardijama, kaip galėtų būtų vykdomas bendrovės veiklos perėmimas ir kokių naujų krypčių iš Vilniaus papildomai reikėtų. Nurodyta, kad Vilniuje esančioje bazėje reikėtų būti 5-8 lėktuvams, o nauji skrydžiai galėtų būti pradėtais vykdyti nuo šių metų spalio.
„Kad jau buvo paskelbtas tokių detalių anonsas apie „Air Lituanicos“ istoriją, tai trumpai išguldysiu kontekstą – trumpą chronologiją. Juolab, kad šiandien galiu papasakoti kiek daugiau nei pavasarį, kuomet dalis informacijos buvo konfidenciali“, - rašė jis.
Meras nurodė, kad pavardžių ir pavadinimų, kur galima, nemini ir rašo iš atminties, tad gali pasitaikyti nedideli netikslumai.
Rašydamas apie kovą, jis dėstė, kad šį mėnesį paaiškėjo, kad bendrovė „Air Lituanica“ visą savo išgyvenimo ir plėtros strategiją grindžia tik savivaldybės dotacijomis, o kito plano niekada nebuvo.
„Paaiškėja, kad investuotojas yra kol kas tik hipotetinis. Jam bendrovė tiesiog nusiuntė laišką, kuriame siūloma perpirkti akcijas, beje, bendrovės pasiūlyme ir labai keista, sakyčiau, politinė nuostata – būtinai išsaugoti bendrovės pavadinimą. Tačiau jokio bent kiek įsipareigojančio (net įsipareigojančio tęsti procesą) atsakymo iš galimo investuotojo nėra. „Air Lituanica“ irgi gana pasyvi – nepanašu, kad net rimtai stengtųsi susitarti. Sutariame, kad ir aš, ir bendrovė aktyviai dirbsime, kad jei yra galimybė pritraukti investuotoją, kad ją išnaudotume“, - rašė R. Šimašius.
Balandį jis nurodo, kad paprašė išrinkto Tarybos nario Arūno Šikštos padėti derantis su investuotoju.
„Skambinuosi su galimais investuotojais. Sutariu, kad Arūnas Šikšta aplankys investuotoją jo šalyje. Vizitas ir intensyvūs pokalbiai įvyksta. Galimo investuotojo pagrindinis reikalavimas aiškus – reikia padengti visus sukauptus bendrovės nuostolius – keliolika milijonų eurų – ir tada įmonę galbūt būtų galima perimti už simbolinę kainą. Kalbu su visomis Lietuvos valdžios institucijomis dėl bendrovės tapimo nacionalinėmis, dėl sukauptų nuostolių padengimo. Atsakymai neigiami“, - rašė R. Šimašius.
Pasak jo, susitikime su kolega Latvijos ministru Lietuvos susisiekimo ministras pradeda kalbėti apie Baltijos avialinijų steigimą.
„Nuo to Lietuvos centrinės valdžios institucijų nei veiksmai, nei požiūris nepasikeičia. Kalbos lieka tik gražiu pakalbėjimu“, - dėstė meras.
Gegužę jis rašo, kad bendrovės vadovai informuoja, kad subsidijos, kuri turėjo užtikrinti skraidymą iki vasaros pabaigos, jau ištirpo.
„Pakartoju savo nuostatą, kad nesiruošiu teikti siūlymo dėl papildomo bendrovės finansavimo, kai jokio lėšos biudžete nenumatytos, ir jų nėra, kaip ir nėra jokių prielaidų manyti, kad po kelių mėnesių kas nors pasikeis. Įvyksta paskutiniai pasikalbėjimai su galimais investuotojais bei su Vyriausybe. Nieko naujo. Mano pavedimu bendrovė suintensyvina pasirengimą planui B – sklandžiam išėjimui iš rinkos taip, kad nenukentėtų keleiviai. Su savivaldybės administracijos pagalba pavyksta rasti tokį išėjimo laiką ir būdą, kad tai minimaliai paveiktų keleivių teises, ir su jais būtų galima atsiskaityti“, - aiškino R. Šimašius.
Anot jo, tuo metu buvo sutarta ir dėl komunikacijos bei visų veiksmų.
„Bendrovė komunikuoja su keleiviais ir užtikrina jų teisių įgyvendinimą. Aš komunikuoju politinę poziciją. Aptartas planas sklandžiai įgyvendinamas. Esu už dėkingas bendrovės vadovybei ir darbuotojams“, - apibendrino jis.
Birželį, pasak R. Šimašiaus, paaiškėja vis naujų faktų apie buvusią bendrovės finansavimo schemą.
„Paaiškėjo, kad po bendrovės finansavimo priedanga „Start Vilnius“ vykdė ir elementarias aferas. Medžiaga atiduota teisėsaugai. Panašu, kad bendrovė ilgą laiką politiniais sumetimais buvo finansuojama neteisėtai. Administracijos vadovė ir dėl šių epizodų kreipiasi į teisėsaugą“, - rašė R. Šimašius.
R. Šimašius: toks jausmas, kad bandė pamazgų kibiru
„Nemalonus jausmas, kai darbiniai, asmeniniai laiškai yra ištraukiami ir paviešinami“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Šimašius. - Toks jausmas, kad kažkas bandė apipilti pamazgų kibiru. Tačiau, atrodo, rezultatas gavosi toks, kad tai daręs žmogus pats apsipylė“.
Pasak mero, ši istorija tik patvirtino, kad jo žodžiai nesiskiria nuo darbų. „Esu visiškai ramus, šiąnakt miegojau ramiai, tikrai žinau, kad nebus galima ištraukti to, kas sukompromituotų mane ar mano kolegas“, - sakė R. Šimašius.
Susirašinėjimų paviešinimą meras siejo su politinio revanšo siekiu ir vadino politine provokacija.
„Nenoriu dalintis įtarimais. Man asmeniškai šioje istorijoje labiausiai nepatiko viena – kad pirmame laiške paviešinta viena mano gramatinė klaida ir dėl to labai susinervinau. Antras dalykas, kad vietoje suplanuotų darbų, kurių tikrai yra daug, tenka aiškintis apie nebūtas istorijas“, - sakė R. Šimašius.
Vilniaus savivaldybės administracijos vadovai jau kreipėsi į teisėsaugą dėl informacijos vagystės iš savivaldybės. R. Šimašiui aišku, kad ji nutekėjo iš savivaldybės serverio, ir pačioje savivaldybėje buvo saugumo spragų, kurias reikia kamšyti.
„Tačiau net ir tokiu atveju, veiksmas yra neteisėtas ir reikalauja tyrimo, nors neteisėtas pasinaudojimas informacija – tik viena istorijos dalis. Antra – žmonių garbės reikalas, ką su nutekinta informacija daryti ar nedaryti. Man asmeniškai svarbu parodyti, kad istorija apie „Air Lituanicą“, kurią pasakojau prieš rinkimus, rinkimų metu ir po rinkimų, gali būti iliustruota vienu kitu papildomu laišku, kaip dabar ir vyksta“, - pabrėžė meras.
Buvo deramasi su keliais investuotojais
Galimų investuotojų prašymas buvo neviešinti laiškų. Tačiau jie buvo paviešinti. Paklaustas, ar buvo deramasi su vienu ar su keliais investuotojais, R. Šimašius minėjo derybas su Estijos įmone, kuri buvo laikoma pagrindiniu galimu investuotoju.
„Su jais nuo pat kovą teko intensyviai bendrauti ir aš pats paprašiau Arūno Šikštos, kaip išrinkto Vilniaus tarybos nario, nuvažiuoti su jais visko aptarti, kad paspartintume derybas. Paskui, kaip žinia, sąlygos pasirodė ne tokios, kurias galėtų pakelti savivaldybė ar galėtų prisidėti Vyriausybė. „Air Baltic“ intencija, kiek žinau, pasirodė gegužės mėnesį ar balandžio pabaigoje. Paskui paviešinta, kad tai buvo padaryta susitikimo metu tarp Lietuvos ir Latvijos ministrų, galbūt pasakyta gražiame pokalbyje viena ar kita intencija. Tačiau grįžus namo Lietuvos pusė nepanoro padaryti to, kas būtų būtina, kad toks sandoris įvyktų – t. y., nepanoro padengti sukauptų nuostolių ir įsipareigoti dėl tolimesnės kompanijos steigimo. Kitų galimų investuotojų teoriškai buvo, bet praktiškai nebuvo galimybės prieiti prie konkrečios šnekos“, – sakė R. Šimašius.
Vilniaus valdžia ketina kreiptis į prokuratūrą dėl el. laiškų paviešinimo
Vilniaus savivaldybė ketina kreiptis į prokuratūrą dėl konfidencialių laiškų, kuriuose aptariama skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ situacija, paviešinimo, ketvirtadienį sakė administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
„Atsižvelgiant į tai, jei paviešinta informacija, kurią siuntė privatus subjektas, kuris prašė, kad jo laiškas būtų konfidencialus, vien gindami subjekto teises mes tikriausiai kreipsimės į prokuratūrą su prašymu ištirti, ar teisėtai buvo paimti ir kokiais būdais buvo paimti iš savivaldybės informacinės sistemos laiškai ir ar teisėtai buvo paviešinti“, - BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos vadovė.
Savivaldybės vadovų susirašinėjimą el. laiškais ir Estijos investicinio fondo „Infortar“ pasiūlymą dėl „Air Lituanica“ socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
A.Vaitkunskienės teigimu, „būdas, kaip informacija pateikta, yra neteisėtas įsilaužimas į Vilniaus savivaldybės administracijos kompiuterius“. Anot jos, dėl skundų teisėsaugai bus galutinai apsispręsta „per artimiausias dvi dienas“.
Paviešintame „Infortar“ pasiūlyme nurodoma, kad jis savivaldybei išsiųstas gegužės 7 dieną, likus dviems savaitėms iki pranešimo apie „Air Lituanica“ veiklos stabdymą. Pasiūlymas adresuotas savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos atstovams. Laiške siūloma uždaryti „Air Lituanica“ ir steigti naują bendrovę, kuri galėtų perimti „Air Lituanica“ prekės ženklą, dalį personalo, ryšius su klientais. Nauja įmonė veiktų kartu su analogiška bendrove Estijoje ir palaipsniui didintų skrydžių kryptis.
Nurodoma, kad tokia bendrovė, su dviem 70-ies vietų lėktuvais galėtų pradėti veikti jau šių metų spalį. Iš Vilniaus, estų atstovų teigimu, po 2020-ųjų bendrovė skrydžius jau galėtų vykdyti 5-8 orlaiviais, per metus aptarnautų daugiau nei 0,5 mln. keleivių. Tiesa, „Infortar“ neatmeta, kad sklandžiam skrydžių perėmimui galėtų prireikti ir Lietuvos valstybės paramos.
A.Vaitkunskienė patikino, tiek administracija, tiek politikai nuo balandžio 22-osios aktyviai ieškojo investuotojų, deramasi buvo ne tik su estų bendrove, tačiau ir su Latvijos nacionaliniu vežėju „Air Baltic“. Tačiau, pasak A.Vaitkunskienės, nė viena bendrovė, įskaitant ir estus, nepasiūlė pirkti „Air Lituanica“ su visomis skolomis, o naujos bendrovės steigimas esą būtų pareikalavęs papildomų savivaldybės investicijų, kurių ji neturi.
„Savivaldybė negavo tokio pasiūlymo pirkti „Air Lituanica“. O negavus pasiūlymo pirkti konkrečiai įmonę su tokiomis skolomis, kokios jos buvo, per 10 mln. eurų, savivaldybė ir nebūtų spėjusi nieko išnagrinėti per vieną ar dvi dienas, kai įmonės padėtis blogėjo tiek, kad jau gegužės 22 dienos išvakarėse įmonės vadovai informavo, kad jiems sunku gauti degalus“ - tikino A.Vaitkunskienė.
E.Jakilaitis taip pat paviešino A.Vaitkunskienės, mero Remigijaus Šimašiaus, jo atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo vidinius susirašinėjimus prieš stabdant „Air Lituanicos“ veiklą.
Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama išsiaiškinti, ar „Air Lituanica“ kapitalas formuotas teisėtai. Prašoma ištirti lėšų judėjimą įmonėje, taip pat, ar teisėtai finansiniai įsipareigojimai buvo permesti kai kurioms savivaldybės įmonėms, nesusijusioms su „Air Lituanica“.
Ankstesnė Vilniaus valdžia nuolat didino „Start Vilnius“, kontroliuojančios „Air Lituanica“, kapitalą, taip suteikdama lėšų oro bendrovės veiklai. Paskutinį kartą „Start Vilnius“ kapitalas šiemet padidintas 6,872 mln. eurų, iš šios sumos 4,344 mln. eurų buvo piniginis įnašas. „ Air Lituanicos“ balandį buvo padidintas iki 14,802 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas liepos 1-ąją nutarė areštuoti visą „ Air Lituanica“ turtą ar pinigines lėšas. Laikinas turto areštas galios, kol teismas išnagrinės Vilniaus šilumos tinklų ir „ Air Lituanica“ direktoriaus Nerijaus Juknos prašymą iškelti pastarajai bankroto bylą.
„Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė gegužės 22 dieną, o po savaitės pranešė ketinanti inicijuoti bankrotą.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, „ Air Lituanica“ pernai patyrė 10,27 mln. eurų grynųjų nuostolių - beveik dukart daugiau nei 2013 metais, kai patirta 5,19 mln. eurų nuostolių. Bendrovės pajamos pernai padidėjo 70,2 proc. iki 6,4 mln. eurų.