Rytų Europai suvaržymai, vakarams – geresnės sąlygos
„Dabartinė Mobilumo paketo redakcija yra itin nepalanki rytų Europos vežėjams. Įgyvendinus siūlymus riboti kabotažinius vežimus, mokėti vairuotojams vakarų Europos valstybių atlyginimus, kas keturias savaites grąžinti vilkikus į registracijos valstybę – būtų neabejotinai sumažintas Lietuvos vežėjų konkurencingumas, tai būtų nepakeliama našta visiems rytų Europos vežėjams, įsikūrusiems Europos periferijoje“, – pasakojo diskusiją moderavusi „Averus“ partnerė advokatė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Transporto teisės ekspertė pridūrė, jog vežėjų ir teisininkų bendruomenėje yra visai pagrįstai kvestionuojama, ar šios priemonės suderinamos su pamatiniu Europos Sąjungos laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principu.
„Mobilumo paketas turėtų tiesioginės įtakos ir Lietuvos ekonomikai – transporto sektoriaus indėlis į bendrą Lietuvos BVP yra labai reikšmingas – net 13,3 proc. Jau dabar girdime, kad priėmus siūlomą reguliavimą, dalis mažesnių transporto bendrovių galimai užsidarytų, ar parduotų savo verslus, o didesnės – perkeltų savo buveines į vakarų Europą. Visi šie procesai mažintų konkurenciją ir atitinkamai brangintų pervežimo paslaugą. Tokiu būdu, tai būtų žalinga visos Europos Sąjungos interesams, o naudą gautų tik vakarų Europos vežėjai, kuriems konkuravimo sąlygos pagerėtų“, – konferencijoje kalbėjo L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Sprendimų priėmėjai bendros pozicijos neturi
Lietuvos vežėjai itin baiminasi Mobilumo pakete numatomų pakeitimų. Jų atstovas diskusijoje numatomus veiksmus prilygino pamatinių Europos Sąjungos vertybių griovimui. Svarbią Lietuvos BVP dalį sudarančio verslo atstovai nežada nuleisti gynybos skydų, nepaisant žinios dėl Mobilumo paketo pakeitimų atidėjimo. Šią žinią vežėjams praėjusią savaitę vykusiame forume pristatė Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.
„Šiuo klausimu diskutavome su Europos liaudies partijos frakcija, kurios nare aš esu, ir seniūnų sueigoje neradome bendro sprendimo. Vadinasi, į Europos Parlamento sesiją einame be bendro sutarimo, balsuojame individualiai“, – praėjusios savaitės ketvirtadienį vykusiame forume sakė europarlamentarė Laima Andrikienė ir pridūrė, jog neturint susitarimo didžiojoje frakcijoje, neverta tikėtis sutarimo ir posėdžio metu.
Ketvirtadienį jos spėjimas pasitvirtino ir Mobilumo paketo svarstymas buvo perkeltas į ateitį. Kitaip tariant, jau naujos sudėties Europos parlamento nariams.
Vežėjai ir ekonomistai sutaria – reikia ginti savo teises
Tačiau ši žinia nei kiek nenuramino Transporto inovacijų forumo dalyvių, atstovaujančių pervežimo bendroves. Jų manymu, reikia maksimaliai susitelkti ir, bendradarbiaujant verslui, juos vienijančioms organizacijoms ir valstybės sektoriui, padaryti viską, kad siūlomi pakeitimai nenueitų nei vieno žingsnio pirmyn.
„Reikia prisiminti, jog Europos sąjunga buvo kurta vienu iš pamatų laikant laisvą žmonių ir verslo judėjimą. Šiais Mobilumo paketo pakeitimais norima nepaisyti to, elgtis priešingai. Įsivaizduokite, Vokietijos turistams Lietuvoje pradėtumėm taikyti vokiškas kainas. Sakytumėm, viešbutis tau kainuos brangiau, nes visam personalui reikės mokėti atlyginimą pagal vokiškas taisykles“, – vežėjų interesą diskusijoje pristatęs Vytautas Milėnas.
Diskusijoje dalyvavęs „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pritarė, jog Mobilumo pakete numatytos pataisos tikrai prieštarautų kertinėms Europos Sąjungos vertybėms.
„Jei būtų priimti Lietuvai nenaudingi sprendimai, mūsų pareiga būtų ginti savo teises, Europos sąjungoje numatyta prekių, paslaugų kapitalo ir darbo jėgos judėjimo laisvė. Tuo pačiu turime gerinti savo šalies verslo įvaizdį“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas pridūrė, jog poveikis ekonomikai būtų didelis, arba netgi labai didelis, todėl, kad transportas sudaro vieną iš didžiausių dalių, lyginant su visų paslaugų eksportu – arti 50 proc.
„Toks praradimas būtų labai didelis Lietuvai“, – sakė ekonomistas.
Diskusijoje dalyvavusi „Ellex Valiunas“ asocijuota teisininkė Aistė Mikočiūnienė priminė, kad nepaisant visų politinių intrigų Europos komisijoje ar Europos parlamente, vežėjų interesai gali būti apginti Europos sąjungos teisingumo teismas.
„Ši institucija savo sprendimuose ne kartą pasakė, jog ekonominiai interesai priimant direktyvas ar kitus dokumentus Europos sąjungos lygiu nėra svarbūs – teismas vertina teisinį pagrindą. Manau, jog didžioji dalis dabar siūlomo Mobilumo paketo yra sukurti ekonominiais pagrindais, kurie pranyktų apie tai pradėjus kalbėtis teisiniu lygiu“, – sakė Aistė Mikočiūnienė.
Investicijos nedings, tik pildys svetimus biudžetus
Pasak ilgą patirtį pervežimo versle turinčio Vytauto Milėno, jei išsipildytų blogiausias scenarijus, didžiosios įmonės ras sprendimų, tačiau nukentėti gali valstybė ir mažieji vežėjai.
„Nuo 2004 iki dabar viskas buvo galima, verslai plėtėsi, žmonės investavo – viskas yra privati iniciatyva. Įmonės žinoma, jog galvoja koks būtų blogiausias variantas. Didžiosios įmonės jau dabar turi įkūrusios filialus ar atskiras įmones valstybėse, kurios siekia mums įvesti apribojimus. Esant blogiausiam variantui tiesiog perkels verslą, bet tada ir mokesčius mokės ne Lietuvoje. Pats blogiausias scenarijus laukia mažų ir vidutinių įmonių, kurių yra absoliuti dauguma“, – sako V. Milėnas.
Vežėjams specializuotos muitinės tarpininkų įmonės „Bunasta“ direktorius ir įkūrėjas Jurgis Adomavičius sutinka, jog reguliaciniai pokyčiai privers vežėjus dar kartą pergalvoti savo verslo modelį. Pasak jo, vienareikšmiškai keisis logistikos judėjimas, paslaugų savikaina, atsiras nauji poreikiai, todėl į transporto sektorių orientuoti paslaugų teikėjai privalės ieškoti sprendimų naujiems iššūkiams.
„Tai nebus pirmas kartas, kuomet būtent teisinės aplinkos pasikeitimai padiktavo mūsų strateginius sprendimus. Pavyzdžiui nesenai, ES Teisingumo teismui išaiškinus, jog remiantis vairuotojų darbo laiką apibrėžiančiu ES Reglamentu, vairuotojai kassavaitinį 45 val. poilsį privalo turėti ne kabinoje, bet viešbutyje ir praėjusiais metais šalims nustačius baudas už tokius pažeidimus, keičiame savo plėtros koncepciją Lenkijoje. Čia vietoj anksčiau planuoto erdvesnio biurų pastato greta atsiras ir viešbutis vairuotojams, erdvesnė krovininių automobilių aikštelė, taigi keisis ir mūsų teiksimų paslaugų spektras. Todėl ir aukščiausio lygmens diskusijas Mobilumo paketo klausimais stebime žemo starto pozicijoje – turime minčių, su kokiu sprendimu išeisime į rinką, jei daugiausia nuogąstavimų vežėjams sukėlusios nuostatos iš ties bus priimtos“, – sako Jurgis Adomavičius.Susisiekimo ministeriją diskusijoje atstovavęs Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas Aleksandras Stupenko teigė, jog ministerija turi aiškų planą, kuriuo vadovaujasi šiame projekte.
„Vieniems tai būtų sudėtinga, tai dirbame su bendraminčių šalių klubu. Ir ne tik – jų pagalba dirbame su parlamentarais. Strategija yra rūpintis savo interesais. Ir nepamiršti, jog esame dideli šioje rinkoje“, – teigė ministerijos atstovas.