Kainų pokyčių šiuo metu nepastebi
Lietuvos oro uostų (LTOU) Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia šiuo metu rinkoje nepastebintis esminių bilietų kainų pokyčių, mat kiekviena aviakompanija naudoja skirtingas strategijas.
„Iš žemų kaštų aviakompanijų matome, kad jų fokusas – užimti kuo didesnę rinkos dalį. Iš pavyzdžių – „Wizz air“, „Ryanair“ – matome, kad liepos mėnesį jos atidarė daug naujų krypčių visoje Europoje, atidarė naujų bazių ir palaipsniui ruošiasi atsigavimui. Šiuo metu šios aviakompanijos orientuojasi į keleivių srauto pritraukimą.
Natūralu, kad esant tokioms aplinkybėms, ore tvyro baimė keliauti, yra ribojimų. Jei aviakompanijos taikytų griežtą ir aukštą skrydžių bilietų kainodarą, tai keliautojų procentas dar labiau sumažėtų. Taigi matome, kad itin didelių pokyčių bendrai rinkoje nėra“, – komentuoja LTOU atstovas.
Anot jo, kalbant apie kainodarą, reikėtų vertinti konkrečias kryptis, kuriomis keliauja skirtingi segmentai. Pastebima, kad emigrantų rinkų – Norvegija, Didžioji Britanija, Airija – kainų lygis visada buvo aukštesnis nei vidutinis, nes šiomis kryptimis yra itin didelė paklausa. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šių krypčių bilietų kainos yra ganėtinai aukštame lygyje ir šiuo metu.
Paklaustas, kur šiuo metu galima pigiausiai nuskristi, LTOU ekspertas pažymi Pietų Europos šalis: „Natūralu, kad į Pietų šalis, – ten, kur žmonės prisibijo keliauti, ypač atostogų tikslais. Atostogautojų segmentas šiuo metu – labiausiai pažeistas vien dėl pasitikėjimo keliauti, todėl matome, kad aviakompanijos bando įvairiais būdais pritraukti į savo skrydžius kuo daugiau keleivių. Šiuo metu į Italiją galima nuskristi tiek su reguliarių skrydžių aviakompanijomis už ganėtinai žemą kainą, tiek ir operatoriai gali pasiūlyti itin gerų pasiūlymų.“
A. Stikliūno nuomone, atostogautojams savaitei rinktis Italiją šiuo metu apsimoka, mat kainomis ši šalis nusileidžia Baltijos šalims, kur šiuo metu kainos – itin aukštos.
Pigių skrydžių bendrovės į rinką „meta“ daug pigių pasiūlymų
Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus laidoje kalbėjo, kad keleiviai gali pasidžiaugti ir laimėti, mat Europa, palyginus su JAV, tarp kompanijų yra ganėtinai konkurencinga rinka.
„Matome kelias, pirmiausia – pigių skrydžių bendroves, ypač „Wizz air“, kuri itin agresyviai bando grįžti – užsiimti naujas pozicijas ir rinkas, atidaro naujų bazių ir maršrutų. Visa tai lemia, kad jie į rinką meta itin daug pigių pasiūlymų, tarsi bandydami sustimuliuoti rinką, kurioje yra nemažai ribojimų.
Jeigu žiūrėtume į vidutinį laikotarpį, manau, kad visi ribojimai iki galo nėra išnykę ir konkurentų agresyvus elgesys ne vienai aviakompanijai gali sukelti naują finansinių problemų bangą, ypač, kai ateis ruduo ir žiema. Reikia nepamiršti, kad esame itin sezoniškas verslas – keliavimas vasarą yra gerokai didesnis nei žiemą. Vasara eina į pabaigą, turėsime ilgą ir sunkią žiemą, kuri kai kurioms aviakompanijoms bus sunkiai išgyvenama“, – prognozuoja aviacijos ekspertas.
Kaip pabrėžia pašnekovas, itin svarbų aspektą gali suvaidinti valstybių pagalba, kuri aviacijos sektoriui buvo beprecedentė kovo-balandžio mėn., kai daugybė Europos valstybių metė gelbėjimosi ratą aviakompanijoms. Ar tai tęsis toliau, anot S. Bartkaus, sunku pasakyti, nes valstybių požiūris į pačią pandemiją ir kaip reikia spręsti sektoriaus dalyvių finansines problemas gali būti pasikeitęs.
„Jeigu ne, tai galime sulaukti bankrotų, kurie veda prie mažesnės konkurencijos. Manau, kad gali būti tam tikra konsolidacijos banga, kai aviakompanijos tarpusavyje ims jungtis labiau Europos mastu.
Ši tendencija tikriausiai buvo matoma ir prieš 5-erius metus. Tačiau ši krizė gali ypač viską suintensyvinti, ir galbūt po metų ar dvejų matysime gerokai trumpesnį sąrašą aviakompanijų, kurios galbūt bus didesnės, bet turės didesnį svorį, didesnę įtaką kainoms. Todėl mažiau matysime kainų karų, kas galbūt ne visada bus naudinga patiems keleiviams“, – svarsto S. Bartkus.
Visiško atsigavimo gali tekti laukti ilgiau, nei planuota
LTOU birželio pabaigoje prognozavo, kad skrydžiai į praėjusių metų lygį grįš 2021 m. pabaigoje, tačiau dabar prognozuojama, kad visame pasaulyje tai įvyks tik 2023-2024 m.
Kaip greitai skrydžiai ir keleiviai Lietuvoje grįš į rekordinį 2019 m. lygį, anot LTOU atstovo, priklausys nuo vakcinos, aviakompanijų ir pačių šalių, kaip jos sugebės koordinuoti ir skatinti keleivius keliauti ir sugrąžinti jų pasitikėjimą.
„Situacija nėra stabili. Vakcina galėtų būti lūžio taškas, kadangi šalys jausis saugesnės, žinos, kaip suvaldyti situaciją, keleiviai taip pat jausis saugesni, nes žinos, kad yra vaistas nuo viruso.
Prognozuojame, kad iki kitų metų vasaros sezono realybė, kurioje mes dabar gyvename, išliks, bet ji bus dar kitokia. Kadangi ribojimai tęsiasi, natūralu, kad keleivių atsigavimas turėtų įvykti šiek tiek vėliau. Kalbant apie keleivių srautus, negalime teigti, kad 100 proc. grįšime į 2019 m. lygį. Manau, kad tiek aviakompanijos, tiek oro uostai supranta, kad nebus taip, kaip buvo. Prognozuojame, kad 2022 m. galėtume pasiekti panašų lygį, kokiame buvome pernai“, – komentavo A. Stikliūnas.
Kaip kelionės lėktuvu atrodys ateityje
Aviacijos ekspertas S. Bartkus pažymi, kad atsistačius aviacijai, situacija vis tiek bus kitokia – matysime pasikeitusias kryptis, keleivių profilį ir ne vienoje situacijoje pakitusį jų elgesį.
„Lankstumo poreikis ilgesniu laikotarpiu bus vienas pagrindinių poreikių keleiviams. Mano nuomone, praėjome tašką, kada galime laukti atsigavimo kaip jungiklio, kurį įjungus, viskas grįš į ankstesnes vėžes. Visai industrijai reikia impulso – ar tai būtų vakcina, ar kiti ryškūs dalykai, kurie padėtų atsistatyti judėjimą ir pasitikėjimą. Manau, kad atsigavimas vyks palaipsniui.
Kokie tie impulsai bebūtų, pasitikėjimo ir neapibrėžtumo, skirtingų taisyklių klausimai dar tęsis ilgai. Todėl, manau, kad ir kelionių organizatorių vaidmuo išaugs, nes žmonėms reikės kvalifikuotos pagalbos ir supratimo, kaip tos kelionės turėtų atrodyti“, – įžvalgomis dalijasi S. Bartkus.
Pašnekovas laidoje pridūrė, kad tam tikri saugumo ir higienos dalykai ateityje palies visus mūsų gyvenimo aspektus. Be kita ko, anot jo, išaugs ir tiesioginių skrydžių paklausa.
„Manau, kad tiesioginių skrydžių paklausa turės išaugti, nes skrydžiai su persėdimais generuoja papildomų rizikų – pasigauti virusą ir kad (skrendant su persėdimu – Delfi) reikia kirsti dar vieną papildomą valstybę, kurioje reikalavimai gali būti kiti.
Visi šie dalykai yra išsprendžiami ir visu atsigavimo laiku – ar jis truks 3-ejus, ar 5-erius metus – jie palaipsniui keisis, kol ateisime į naują gražų pasaulį“, – prognozuoja aviacijos ekspertas.
Anot kelionių organizatoriaus „Novaturo“ grupės vadovės Audronės Keinytės, prognozuoti, kaip kelionės atrodys ateityje, – sudėtinga, tačiau pateikia kelias apibendrintas tendencijas.
„Saugumas taps vienu svarbiausių faktorių, renkantis kelionę. Tikėtina, kad ir paslaugų pasiūla ir rūšis gali išnykti arba jos pasiūla – itin sumažėti. Apskritai pasiūla tikriausiai turėtų mažėti, kadangi beprecendentės krizės akivaizdoje ne visi galės tokią krizę atlaikyti“, – laidoje kalbėjo ji.
Pašnekovė pridūrė, kad didžiausiuose turistiniuose regionuose jau šiandien svarstoma apie tam tikrų kvotų įvedimą turistiniams ir žmonių srautams reguliuoti. Be kita ko, kaip prognozuoja, turėtų keistis ir keliautojų pirkimo įpročiai.
„Šiandien turime visiškai paskutinės minutės pirkimus. Tai galbūt – sąlygota ne tik to, kad žmonės nenori iš anksto planuoti, bet ir dėl neapibrėžtumo, nuolatinės kaitos, Vyriausybės reguliavimo nuolatinės dinamikos ir pokyčių sprendimuose. Manau, kad išliks paskutinės minutės pirkimas, arba žmonės nepirks taip anksti kaip iki šiol, kai praktiškai atostogas pradėdavo planuoti prieš metus“, – pagrindines tendencijas įvardija A. Keinytė.