„Pirmiausia, aviacijos bendruomenės vardu norime pareikšti užuojautą žuvusiam įgulos nariui ir įgulos nariams, kurie nukentėjo šioje aviakatastrofoje. Geroji žinia, kad pavyko išvengti kitų aukų ir tikime, kad įgula dirbo profesionaliai, kad galimą žalą sumažintų.
Kitas akcentas, kad visos kalbos, kas kaip galėjo nutikti, yra gerokai per ankstyvos. <...> Šįryt mes girdime įvairių teorijų, apmąstymų, bet jie yra gerokai per anksti“, – apie galimą teroro akto versiją kalbėjo atstovė.
Ji tikino, kad kas tiksliai nutiko orlaiviui, parodys tyrimas, tačiau jis užtruks bent keletą mėnesių.
„Manau, kad ir Ispanijos, kur ir registruotas orlaivis, atitinkamos struktūros bus suinteresuotos kuo greitesniu tyrimu. Taip pat priklausys ir nuo to, kada bus rastos juodosios dėžės <...> tokio tipo aviakatastrofa yra pirma Lietuvoje per 34 mūsų Nepriklausomybės metus“, – kalbėjo ji.
Viešojoje erdvėje pasirodžius kalboms, kad lėktuvą į nusileidimo taką, kuris iš tiesų buvo maždaug kilometru toliau, galėjo vesti elektronikos sistemos, O. Mašalė aiškino, kad orlaivio nusileidimas įprastai būna perimamas pilotų.
„Tai nebėra vien prietaisais besiremiantis procesas“, – sakė ji.
„Delfi“ žiniomis, pirmas šio nukritusio Boeing 737 (EC-MFE) skrydis buvo 1993 birželio 10, jis buvo keleivinis lėktuvas. Tai reiškia, kad jam buvo daugiau nei 31 metai. Iš pradžių jis priklausė Australijos skrydžių kompanijai „Quantas“, vėliau Kambodžos užsakomųjų skrydžių „Wat Phnom Airlines“ ir tik 2015 perdarytas į krovininį, kurį operavo „Swift Air“.
O. Mašalė aiškino, kad 31-eri metai orlaiviui nėra labai daug.
„Aviacijoje dauguma lėktuvų tikrai būna eksploatuojami po daugiau nei 30-40 m. Lėktuvai turi griežtą patikros procesą, milžiniškos investicijos daromos į nuolatinę jų priežiūrą, remontą. <...> Lėktuvo amžius nebūtinai yra ypatingas rizikos faktorius. Svarbiausia, kad jis būtų tinkamai prižiūrimas.
Žinoma, orlaivis „nėra ir jaunuolis“, bet tai nėra kažkas išskirtinio. Tai įprastas dalykas“, – sakė ji.
Kaip pabrėžė, pats orlaivio modelis „Boeing 737“ yra vienas populiaresnių modelių pasaulyje.
„Tai vienas populiariausių tiek keleivių gabenimo srityje. Ypatingų išskirtinumų nėra. „Boeing“ bendrovė dominuoja orlaivių gamybos srityje, todėl natūralu, kad šių orlaivių yra pakankamai daug“, – sakė ji.
Kaip patikino, rasta juodoji dėžė turėtų būti „raktas“ į priežastis, mat joje bus tiksliai matyti, kas orlaivyje vyko prieš sudūžtant lėktuvui, užfiksuoti visi techniniai parametrai.
„Ji įrašo viską, kas vyksta, visus pokalbius, kurie vyksta tarp įgulos narių. Ji padeda identifikuoti galimas katastrofos priežastis“, – sakė ji bei pridūrė, kad parodymai bus imami ir iš išgyvenusių įgulos narių.
Paklausus, kaip ji vertintų kalbas apie galimą ir plačiai aptarinėjamą Rusijos įsikišimą, O. Mašalė tikino, kad tokias išvadas daryti anksti, todėl nuo tokių kalbų reikėtų susilaikyti.
„Delfi“ primena, kad kiek anksčiau leidinys „Wall Street Journal“ pranešė, jog vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis. Abi siuntos iš Lietuvos iškeliavo tam pačiam adresatui Jungtinėje Karalystėje, viena siunta užsidegė Leipcige Vokietijoje prieš ją pakraunant į krovininį orlaivį, kita – DHL sandėlyje Birmingame Jungtinėje Karalystėje.
Siuntos iš Lietuvos buvo išsiųstos liepos 19 d., abu gaisrai kilo naktį iš liepos 20 d. į 21 d. „Wall Street Journal“ teigimu, šios rusų operacijos tikslas buvo perkelti siuntas su padegamaisiais užtaisais į JAV ir Kanadą skrendančius keleivinius ar krovininius lėktuvus, siekiant juose sukelti gaisrus.
Daugiau apie aviakatastrofą skaitykite čia.
