Eksportuotojai prekių kilmės sertifikatus galės užsisakyti ir pateikti elektroniniu būdu

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai informuoja, kad jau netrukus į trečiąsias šalis eksportuojančios Lietuvos įmonės nelengvatinės prekių kilmės sertifikatus galės užsisakyti, atsiimti bei kitai valstybei pateikti elektroniniu būdu. Kaip rašoma pranešime, Vilniaus ir kiti Lietuvos regioniniai rūmai baigia pasirengimo darbus bei įmonėms pristatys galimybę naudoti pasaulyje pripažintą „EssCert“ kilmės sertifikatų sistemą.

„Vieno sertifikato išdavimas trunka 15 – 20 minučių, o per dieną, kaip rodo patirtis, galime išduoti ir daugiau nei 100 tokių dokumentų, įvertinę visą pateiktą informaciją apie prekes. „EssCert“ sistemos įdiegimas ir pritaikymas Rūmų veikloje leis išduoti elektroninius sertifikatus, kuriuos pripažįsta kone visos pasaulio valstybės. Tikimės, kad naują paslaugą teigiamai įvertins Lietuvos eksportuotojai, o sertifikatus galėsime parengti dar greičiau ir patogiau klientui“, – pažymi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius dr. Almantas Danilevičius.

Per metus Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai išduoda apie 7000 sertifikatų. Nelengvatinės prekių kilmės sertifikatas – tarptautinis prekių kilmę tvirtinantis dokumentas, kurio išdavimas pagrįstas prekių įsigijimo, kilmę įrodančių dokumentų ar gamybinių operacijų atlikimo analize bei medžiagų sąnauda, darbo ir kitų išlaidų tikrumu. Jei tiekiamos prekės buvo pagamintos vienos kontrakto pusės šalyje, tai jas tiekiant į partnerio šalį gali būti taikomi lengvatiniai muitų tarifai. Prekių kilmės sertifikatus įvairiose šalyse išduoda skirtingos institucijos, dažniausiai – Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kaip ir Lietuvoje.

„Visus savo klientus papildomai informuosime apie naujas galimybes išsiimti elektroninius sertifikatus, taip pat suteiksime informaciją, ar šalis, į kurią planuojamas eksportas, priima elektroninius dokumentus per „EssCert“ sistemą. Jei reikės, ir toliau dokumentus galėsime pateikti popierine forma, atsižvelgiant į kitos valstybės muitinės reikalavimus“, – pažymi A. Danilevičius.

Populiariausiomis eksporto į trečiąsias šalis kryptimis, remiantis Vilniaus Rūmų išduotų sertifikatų statistika, pastaruoju metu išliko Uzbekija, Baltarusija, Kinija, Ukraina, Rusija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija.

Akcentuotina, kad už šią valstybės deleguotą paslaugą apmoka tik jos gavėjas – eksportuotojas, o ne visi mokesčių mokėtojai. Todėl valstybinėms institucijoms ir rekomenduojama atsisakyti paslaugų, kurias kur kas greičiau ir kokybiškiau gali suteikti kitos įstaigos, o jos suteikimą apmokėti konkretus gavėjas.