2005-ųjų vasarą buvo paskelbtas tarptautinis konkursas elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemų įrengimui viešajame Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos transporte. Tam buvo numatyta skirti 14 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, iš kurios 2 mln. litų - Klaipėdai. Tada skelbta, kad elektroniniai bilietai trijų didžiųjų Lietuvos miestų viešajame transporte bus įdiegti per maždaug dvejus metus.
Tačiau VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktorius Gintaras Neniškis konstatuoja, kad iki šiol sistema neveikia taip, kaip turėtų.
"Visuose autobusuose jau yra pastatyti elektroniniai komposteriai, tačiau kol kas jie tik rodo stotelių pavadinimus. Visiškai įgyvendinus projektą jie turėtų nuskaityti tiek elektroniniu terminuotuoju, tiek ir elektroniniais vienkartiniais bilietais papildytą kortelę ir informuoti apie tai specialiu garsu. Kol taip nėra, pro priekines duris įlipantis terminuotąjį elektroninį bilietą turintis keleivis jį turi tiesiog parodyti vairuotojui. Neseniai pristatytų elektroninių vienkartinių bilietų dar nepopuliariname, nes be visų kitų bėdų kartas nuo karto vis sugenda koks nors komposteris ir autobusų, kuriuose galima atsižymėti tokį bilietą, ne daugėja, o mažėja", - sakė G. Neniškis.
Anot jo, visos problemos kyla dėl to, kad rangovai - lenkų ir slovakų kompanijos - akivaizdžiai nenori iki galo tinkamai atlikti savo darbo.
"Tačiau mūsų kantrybė jau baigia išsekti. Žiūrėsime, kaip rangovai reaguos į paskutines mūsų pastabas ir reikalavimus. Jei viskas bus kaip ir anksčiau, neatmetu galimybės, kad rinksimės ir tarsimės dėl radikalių veiksmų, nes problemų yra ir Kaune, ir Vilniuje. Sutartyje yra numatyta galimybė ją nutraukti ir reikalauti žalos atlyginimo", - teigė KKT vadovas.