„Klaipėda yra mažiausias miestas (iš turėsiančių elektroninius bilietus – DELFI), šiuo atveju jiems startavus reikia 5000-15000 bilietų, o mums reikia minimum dešimt kartų daugiau. Šiuo atveju, Klaipėdoje išlendančių problemų mes stengsimės išvengti“, – aiškino jis.
Jo teigimu, žmonėms labai ilgai reikia aiškinti apie naujuosius bilietus ir prireikia nemažai laiko, kol įprantama jais naudotis.
„Reikia nemažai dirbti su visuomene. Klaipėdoje kiek jie dirbo, pasirodo, dar yra per mažai, nes žmonėms kyla tokių keistų klausimų ir yra tokių keistų nutikimų, pavyzdžiui, žmogus nusiperka vieną plastikinę kortelę, kitą mėnesį perka kitą, trečią mėnesį perka dar vieną kortelę“, – dėstė „Susisiekimo paslaugų“ vadovas.
Įvedus vieningą elektroninių bilietų sistemą Kauno arba Klaipėdos elektroninį bilietą bus galima nusipirkti Vilniuje arba atvirkščiai, tačiau naudotis tuo pačiu bilietu skirtinguose miestuose nebus galima, nes bilietų kainos skiriasi.
Kaune elektroninė kortelė kainuoja 1 Lt, ją kiekvieną mėnesį reikia papildyti 46 Lt – tokia yra terminuoto mėnesinio elektroninio bilieto kaina.
Vėliau planuojama įdiegti ir vienkartinius elektroninius bilietus bei terminuotus savaitinius ar dviejų savaičių trukmės bilietus. Dar po kiek laiko svarstoma galimybė elektroninį bilietą paversti atsiskaitymo kortele, į kurią pervedami pinigai, o įlipus į transporto priemonę nuskaitoma tik tam kartui reikalinga suma.
Diegiant elektroninį bilietą, išlieka ir senoji popierinių viešojo transporto bilietų sistema.
Elektroninio bilieto nereikia kišti į komposterius. Kontrolierius tikrindamas bilietus tiesiog nuskaitys jį specialiu aparatu. Papildžius elektroninį bilietą rekomenduojama neišmesti kasos kvito, nes pametus kortelę ir pateikus šį kvitą platinimo vietoje išduodamas naujas su visa buvusia pinigų suma.
Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune elektroninių bilietų įvedimui iš viso skiriama beveik 20 mln. Lt, iš jų 14 mln. Lt skiriama iš Europos Sąjungos lėšų, o maždaug 6 mln. Lt savivaldybės turės skirti iš savo biudžetų.