Europos Komisija apie papildomus tarifus paskelbė po tyrimo, atskleidusio, kad Pekinas subsidijuoja vietos elektromobilių gamintojus ir taip iškreipia rinką ES. Dabar Europos Komisija turi nuspręsti, ar lapkričio pradžioje importo muitai įsigalios.
Planai, sukėlę sumaištį ES sostinėse ir tarp automobilių gamintojų, dar gali būti atmesti, jei Briuselis prie derybų stalo susitars su Kinija. Vokietija, balsavusi prieš šią priemonę, dar kartą paragino tęsti derybas su Pekinu, nes baiminasi atsakomųjų veiksmų, galinčių pakenkti didelei šalies automobilių pramonei.
Penktadienį Berlynas perspėjo Europos Sąjungą nepradėti „prekybos karo“ su Pekinu. „Ursulos von der Leyen vadovaujama komisija neturėtų sukelti prekybos karo, nepaisant pritarimo“ tarifams, socialiniame tinkle X pareiškė finansų ministras Christianas Lindneris.
Pekinas teigia griežtai prieštaraujantis ES muitams kiniškiems elektromobiliams
Kinija pareiškė nepritarianti
Pekinas penktadienį pareiškė, kad griežtai prieštarauja Europos Sąjungos (ES) planams pritaikyti papildomus muitus kiniškiems elektromobiliams.
Nepaisydamos Vokietijos perspėjimų dėl galimo prekybos karo su Pekinu, ES šalys balsavo už tai, kad kiniškiems elektromobiliams būtų pritaikyti iki 45 proc. muitai. Europos Komisija (EK), kuri birželio mėnesį jau buvo preliminariai patvirtinusi šią priemonę, kai prieš tai tyrimo metu buvo nustatyta, kad Pekino valstybės pagalba automobilių gamintojams yra nesąžininga, dabar turi visišką laisvę įvesti didelius muitus penkerių metų laikotarpiui nuo spalio pabaigos.
Reaguodama į šį žingsnį, Kinijos prekybos ministerija pareiškė, kad „šiuo atveju griežtai prieštarauja nesąžiningai, reikalavimų neatitinkančiai ir nepagrįstai protekcionistinei ES praktikai“. Ministerija paragino ES šalis „grįžti į teisingą kelią“ ir prekybos srityje kylančias trintis spręsti dialogu. Ji kartu pažadėjo „saugoti Kinijos bendrovių interesus“.
Kinijos autopramonės milžinė „Geely“, kuri yra viena didžiausių elektromobilių pardavėjų šalyje, išreiškė „didelį nusivylimą“ naująja priemone. „Šis sprendimas nėra konstruktyvus ir gali trukdyti ES ir Kinijos ekonominiams ir prekybiniams santykiams, o galiausiai gali būti pakenkta Europos įmonėms ir vartotojų interesams“, – nurodė bendrovė.
Nors muitai nesulaukė daugumos ES šalių palaikymo, nepakako prieštaraujančiųjų, kad jie būtų užblokuoti. Tam būtų reikėję mažiausiai 15 šalių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų. EK, kuri yra atsakinga už bloko prekybos politiką, pareiškė, kad „gavo reikiamą paramą muitams priimti“.