Kartu tai yra paskutinysis galimas terminas, nes transeuropinis transporto tinklas TEN-T turi būti parengtas iki 2030-ųjų.
Estijos bendrovės „Rail Baltic Estonia“, atsakingos už projekto įgyvendinimą Estijoje, valdybos pirmininkas Tonu Grunbergas dienraščiui teigė: „Iki šiol 2026 metai buvo mūsų pačių išsikeltas tikslas, jis nebuvo apibrėžtas Europos lygmeniu. Deja, akivaizdu, kad šio grafiko laikytis nebeįmanoma. Viena vertus, jo neįmanoma įvykdyti techniniu ir struktūriniu požiūriu, kita vertus, nėra padengtas visas projekto finansavimas.“
Šiuo metu „Rail Baltica“ statybos Estijos ruože tvarkaraštyje yra dvi didelės kliūtys – Pernu apskrities bendrasis planas ir pagrindinio maršruto projektavimas. Estijos finansų ministerija planuoja iki šių metų pabaigos parengti naują minėtos apskrities plano versiją vietoj tos, kurią atšaukė Aukščiausiasis Teismas.
„Radome labai gerų alternatyvų anksčiau pasiūlytam maršrutui. Visgi jos turi ir trūkumų. Dabar turime apsvarstyti, koks būtų geriausias sprendimas aplinkai. Kalbant apie laiką, nebesvarbu, ar paliksime senąjį maršruto koridorių, ar jį pakeisime. Vis tiek, laikantis įstatymų, turi būti pakartotos viešosios konsultacijos, derinimas ir visas visuomenės informavimo procesas. Jei naujasis planas bus patvirtintas iki kitų metų pabaigos, bus gerai“, – pažymėjo T. Grunbergas.
2018 metais parengtame preliminariame „Rail Baltica“ projekte Estijos ruožo kaina buvo įvertinta 1,68 mlrd. eurų, tačiau dabar kalbama apie kiek didesnę sumą. Tikėtina, kad papildomo finansavimo bus prašoma iš biudžetinio laikotarpio, prasidėsiančio 2028 metais. Ir nors pirmieji „Rail Baltica“ objektai kainavo mažiau, nei buvo planuota, dabar padėtis atrodo esanti priešinga.
„Kylančios statybų kainos daro įtaką, ypač kalbant apie perėjų laukiniams gyvūnams ir viadukų statybą. Taip pat žinome, kad negalime skatinti statybų rinkos perkaitimo. Su Ekonomikos ir susisiekimo ministerija bei Transporto administracija įvertinome projekto grafikus ir įsitikinome, kad 2024 ir 2025 metais bus išvengta beprotiškų statybos apimčių. Estijos statybos sektorius nesugebėtų jų suvaldyti, o kainos labai pakiltų. Tai dar viena priežastis, kodėl yra gerai, kad terminas nebebus 2026-aisiais“, – pridūrė T. Grunbergas.
Nors Estija jau rengia laukiniams gyvūnams skirtų perėjų ir kelių tiltų statybos darbų viešuosius pirkimus ir statybas, latviai ir lietuviai, regis, yra pasistūmėję toliau. Rygoje jau statomas keleivių terminalas, o Lietuvoje yra įsigyta visa reikalinga žemė nuo Latvijos sienos iki Kauno.
Pasak T. Grunbergo, trijose Baltijos šalyse pasirinktos skirtingos strategijos.
„Mes pradėjome nuo palaikomosios infrastruktūros kūrimo. Pavyzdžiui, latviai dar nepradėjo statyti kelių tiltų“, – kalbėjo „Rail Baltic Estonia“ vadovas.
Visgi Estijoje artimiausiu metu taip pat turėtų prasidėti keleivių terminalų statyba.
„Esame gana arti terminalo Ilemistėje statybos pradžios. Pirminis planas buvo paskelbti statybos darbų konkursą šiais metais, tačiau atsirado įvairių niuansų. Dar turime suderinti detalųjį planą su miestu ir atlikti tam tikrus techninius pakeitimus. Tačiau kitais metais tikrai ketiname pradėti pirkimus“, – teigė T. Grunbergas.
Pasak jo, į visą geležinkelio projektą reikėtų žvelgti kaip į vieningą visumą, o tai reiškia, kad objektų užbaigimo negalima per daug skubinti.
„Jei pastatysime nuostabų terminalą, tačiau iš pradžių jis bus nepakankamai intensyviai naudojamas, reikš, vaizdžiai kalbant, kad tiesiog šildysime orą. Jei žinome, kad „Rail Baltica“ pradės veikti dešimtmečio pabaigoje, nėra poreikio užbaigti projekto iki iš pradžių planuotų 2025 metų“, – mano Estijos bendrovės vadovas.
Saustinimės kelio viadukas yra pirmasis iš „Rail Baltica“ objektų, baigtų statyti Estijoje, o šiuo metu vyksta dar penkių objektų statyba. Iš viso suplanuota daugiau nei šimto geležinkelio tiltų, laukiniams gyvūnams skirtų perėjų, geležinkelio ir kelių viadukų statyba, o dauguma jų bus statomi lygiagrečiai su pagrindine vėže.
„Šiuo metu statome šiuos objektus atskirai, kad sutaupytume laiko ir paskirstytume išlaidas. Dauguma projekte numatytų viadukų vis tiek bus baigti kartu su pagrindinės vėžės tiesimu, kaip ir keliai“, – pažymėjo T. Grunbergas ir pripažino, kad planuotos veiklos tempas visgi yra lėtesnis nei tikėtasi – iš pirmųjų 60 mln. eurų, skirtų viešiesiems pirkimas, sutarčių sudaryta tik už mažiau nei 20 mln. eurų.
Nors „Rail Baltica“ nebus baigtas laiku ir nuolat iškyla naujų problemų, pasak „Rail Baltic Estonia“ valdybos pirmininko, akivaizdu, kad modernios greitojo geležinkelio jungties projektas nebebus atidėliojamas neribotam laikui.
„Ekskavatorių kaušai jau kasa žemę ir statybos vyksta kiekvienoje šalyje. „Rail Baltica“ artėja, klausimas yra tik dėl datos ir finansavimo modelio“, – pridūrė T. Grunbergas.