„Tai šiurkštus civilinės aviacijos taisyklių pažeidimas“, – kalbėjo Ü. Salumäe kalbėdamas apie priverstinį keleivinio lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymą. Jo teigimu, šis incidentas reikalauja reakcijos iš valstybių ir aviacijos bendrovių, norint užkirsti kelią analogiškoms situacijoms ateityje.
Anot Ü. Salumäe, tarptautiniame lygmenyje suderintų civilinės aviacijos taisyklių pažeidimas priverčia aviacijos bendroves vengti nedraugiškų oro koridorių, dėl to pabrangs bilietai ir pailgės skrydžiai. Pavyzdžiui, ateityje skrydis iš Estijos į Graikiją gali trukti penkias valandas vietoj 3,5 valandos.
Ü. Salumäe nuomone, visiškai tikėtina, kad, pasikeitus aviacijos įmonių maršrutams, pervežimai Estijoje gali taip pat sumažėti. Ü. Salumäe atmeta galimas situacijas, kai Baltarusijos reakcija galėtų būti pateisinta, nes, jo manymu, šalis pateikė gana prieštaringus pasiaiškinimus. Pasak jo, teoriškai, be abejo, galėjo būti, kad Baltarusijos valdžia iš tiesų turėjo informacijos apie bombą, bet, kita vertus, kurių galų tuomet kelti į dangų naikintuvus.
„Baltarusija – nedidelė šalis, skrydis per ją trunka 30-45 minutes, ir, mano požiūriu, jeigu iš tikrųjų kilo įtarimų dėl bombos lėktuve, orlaivio kapitonas būtų nutupdęs lėktuvą Vilniuje, kuris buvo čia pat ir kur jis jau buvo laukiamas“, – sakė Ü. Salumäe.
Jo tvirtinimu, sprogimo grėsmės visada vertinamos labai rimtai, ir, norėdamas užtikrinti saugumą, pilotas paprastai pasirenka pirmą tinkamą kilimo ir tūpimo taką, be to, aviacijos dispečeris primygtinai nereikalauja, kur konkrečiai turi nutūpti lėktuvas.
„Bet jeigu prie kaktos priremtas pistoletas, kapitonas yra atsakingas už keleivius ir įgulą, tokiais dalykais nerizikuojama“, – kalbėjo Ü. Salumäe. Jo nuomone, šiuo atveju pilotai tiesiog neturėjo pasirinkimo ir lėktuvas buvo nutupdytas ten, kur jį nukreipė naikintuvai.
Daugelio skrydžių iš Estijos maršrutų planuose taip pat yra numatytas oro koridorius per Baltarusiją. Per šios šalies teritoriją skraido lėktuvai į Kijevą, Minską, Turkiją, Egiptą ir Graikiją.
Ü. Salumäe pažymi, kad Baltarusijos aviacijos dispečeriai visada išsiskyrė profesionalumu, o skrydžiai oro erdvėje virš Baltarusijos buvo saugūs ir ramūs. Dabar gi dėl saugumo iškilo rimtų abejonių. Per visą savo 20-ies metų karjerą aviacijos sektoriuje Ü. Salumäe neprisimena nė vieno analogiško atvejo, nors panašių situacijų keleivinių pervežimų istorijoje visgi būta.
Tačiau šiuo metu viskas priklauso nuo aviacijos bendrovių ir valstybių vadovų sprendimo – anot Ü. Salumäe, artimiausiais metais paaiškės, ar atitinkama aviacijos įmonių ir šalių reakcija užtikrins, kad tokie incidentai daugiau nepasikartotų, ar, atvirkščiai, keleivinio transporto „pagrobimų“ praktika taps reguliari.