Žmonės bandys Susisiekimo ministerijos išprašyti vėžę, planuojamą iki tarptautinės keleivių stoties miesto aplinkkelio pašonėje, pakreipti taip, kad dėl šio amžiaus projekto netektų aukoti namų. Arba iš viso atsisakyti stoties miesto pakrašty.
Panevėžio savivaldybės administracijos vadovas teigia, jog tokios reakcijos seniai buvo galima tikėtis, tačiau, jo nuomone, net nėra prasmės svarstyti galimybę stotį statyti Gustonyse.
Projekto rengėjai, įvertinę tris vėžės alternatyvas, visgi racionaliausiu įvardija gyventojams šoką sukėlusį keleivių stoties prie Panevėžio aplinkkelio variantą.
Kviečiasi rengėjus
Nors kitą savaitę Panevėžio savivaldybės patalpose numatytas projekto „Rail Baltica“ koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas visuomenei, rajono Savivaldybė jau šį ketvirtadienį rengia Susisiekimo ministerijos atstovų ir projekto rengėjų susitikimą su rajono gyventojais.
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigia, jog papildomas susirinkimas organizuojamas sulaukus karštos gyventojų reakcijos dėl projekte kaip geriausia iš trijų įvardijamos alternatyvos įgyvendinimo.
Pagal ją „Rail Balticos“ tarptautinė keleivių stotis būtų statoma Panevėžio miesto ribose, netoli aplinkkelio, tačiau vėžė kirstų apgyvendintas rajono teritorijas. Dėl to valstybei tektų išpirkti ne tik privačius sklypus, bet ir gyvenamuosius namus.
„Pas mus buvo atėjusi ne viena suinteresuota grupė, pradedant sodininkais ir baigiant žemės ūkio bendrovių atstovais, kuriems kyla klausimų dėl šitos alternatyvos įgyvendinimo“, – motyvuoja E. Lunskis.
Rajono Savivaldybė visą laiką pasisakė už tarptautinės keleivių stoties įrengimą Gustonyse.
„Mums tų penkių kilometrų skirtumas nuo Gustonių iki planuojamos stoties Panevėžyje kelia tam tikrų klausimų. Matome, kad stoties mieste alternatyva smarkiai paliestų asmeninius ir turtinius interesus, nes eitų per tankiai apgyvendintas teritorijas: Klevečkinę, Bernatonius, Linonius, Paviešečius. Ambicingas projektas kai kurioms grupėms būtų labai skaudus. Ne tik gyventojams. Ir kai kurios bendrovės netektų dalies dirbamų plotų, kai kurioms, ypač veikiančioms priemiestinėse gyvenvietėse, netgi gali tekti galvoti ir apie veiklos nutraukimą“, – sako E. Lunskis.
Žinia pritrenkė
Šalia Bernatonių esančios „Šilo“ sodininkų bendrijos gyventoja Irena Černiauskienė yra viena iš kelių dešimčių, kuriems dėl „Rail Balticos“ vėžės gresia atsisveikinti su savo namais.
Anot jos, liepos viduryje sodininkų bendrijos pirmininkas gavo iš Panevėžio seniūnijos pranešimą apie planuojamą projekto viešinimą.
„Tai, ką pamatėme, pradžioje atrodė kaip juokas. Pradėję gilintis ėmėme suprasti, kas iš tiesų vyksta. Kai pradėjome nagrinėti planus, kilo panika. Kažkoks siaubas. Mūsų namas turėtų būti griaunamas. Tai vienintelis mūsų būstas. Prieš porą metų stogas pakeistas, apšiltintas, dar remontas nebaigtas, o dabar bus griaunamas“, – pasibaisėjusi Irena.
Anot jos, jokie valstybės sumokėti pinigai neatpirktų skriaudos netekus kelis dešimtmečius kurtų namų.
„Į tuos namus tiek darbo ir meilės įdėta. Žiūriu į savo kiemą, augalus ir galvoju: Dieve, kaip viską palikti, išeiti, o kažkoks buldozeris viską su žeme sulygins. Mums nebesvarbu ta kaina, svarbu išsaugoti namus, tiek metų puoselėtus“, – tvirtina I. Černiauskienė.
Moteris skaičiuoja šioje vietoje gyvenanti trisdešimt metų. Kadaise sodas priklausė tėvams, jų jau nebėra, bet namus puoselėja Černiauskienės šeima.
„Čia įsikūrėme, kai vaikams buvo 7-eri, dabar jiems 35. Vaikus jau užauginom, namus susitvarkėme, galvojome, kad jau galim ramiai laukti senatvės. Ir dabar vėl iš naujo pradėti sulaukus tokio amžiaus?“ – sako 50-metį perkopusi Irena.
Kreipėsi į ministeriją
„Rail Balticos“ vėžės pro Panevėžį plane numatytos trys alternatyvos. Pagal pirmąją vėžė eitų pro miestą, kur netoli aplinkkelio iškiltų tarptautinė keleivių stotis. Įgyvendinant šią alternatyvą tektų nugriauti maždaug 50 statinių – gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, sodininkų bendrijų namų.
„Kai pamatėme, kad ir Vynupėje, Paviešečiuose bus griaunamų namų, patys nuvažiavome pas tuos žmones – jie visiškai nieko nežinojo“, – pasakoja Irena.
„Rail Balticos“ vėžei trukdančios privačios nuosavybės 35-i savininkai jau išsiuntė raštą Susisiekimo ministerijai, prašydami atsisakyti minties statyti stotį Panevėžio pakrašty.
„Kol kas guodžia tik tai, kad galutiniai sprendimai nėra priimti“, – ministerijai rašo savo būstus bandantys gelbėti rajono žmonės.
Kaip išeitį jie siūlo ministerijai svarstyti „Rail Balticos“ infrastruktūros plane numatytas kitas dvi alternatyvas. Pagal jas keleivių stotis būtų statoma ne miesto teritorijoje, o Gustonyse ir nereikėtų griauti privačių namų.
I. Černiauskienė sako, kad sutiktų ir su dar kitokia išeitimi, jei tik būtų išvengta namų griovimo.
„Man nėra skirtumo, ar keleivių stotis bus Gustonyse, ar mieste, svarbiausia, kad negriautų namų. Gal galima patraukti tą vėžę? Gal ją galima tiesti per senąjį siaurąjį geležinkelį? Jis kultūros paveldas, bet šalia jo gyvename ir matome, kaip griūna. Gal galima iš jo kažką naudingesnio padaryti?“ – svarsto Irena.
Palaiko kaimynus
Raštą Susisiekimo ministerijai rengia ir Bernatonių kaimo bendruomenė.
Išgirdę, kad dėl „Rail Balticos“ vėžės gali būti nacionalizuoti ne tik žemės sklypai, bet ir nušluoti gyvenamieji namai, bernatoniškiai savo iniciatyva surengė susitikimą su projektuotojų ir ministerijos atstovais. Jame dalyvavo daugiau nei šešios dešimtys vietos gyventojų.
„Rašte ministerijai paaiškinsime, kad žmonės nepritaria tai pirmai alternatyvai. Siūlome ieškoti kitų, nesirinkti paprasčiausio varianto pervažiuoti per žmonių gyvenimus“, – sako bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė.
Anot jos, Bernatonių žmonių namai nenukentės, tačiau daliai jų teks atsisveikinti su žemės sklypais netoli kaimo.
Planuojama vėžė kirstų ir pačios S. Jodinskienės 8 ha sklypą.
„Vėžė eitų įstrižai mūsų sklypo. Aš jau pensininkė, su vyru sakom, kad jei tą žemę paims, baigsime ūkininkavimą. Žemė ne namas, be jos išgyvensim. Kažkam juk reikia ją paaukoti valstybės labui – visi norim gero susisiekimo. Bet labai gaila žmonių, kuriems teks namus palikti. Būtų baisu, jei vėl reiktų nuo nulio pradėti kurtis“, – dėl savo pastogės į kovą kylančius kaimyninių „Šilo“ sodų ir kitų kaimų žmones palaiko S. Jodinskienė.
Siūlo rinktis pigiausią
Bendruomenės pirmininkė sako nematanti jokio traukos objekto nei Panevėžyje, nei Gustonyse, todėl įsitikinusi, kad „Rail Balticos“ keleivių stočiai turėtų būti pasirinktas tiesiog ekonomiškai pigiausias variantas.
Pagal plano rengėjų skaičiavimus, gyventojus išgąsdinusiai 1-ajai alternatyvai įgyvendinti reikėtų 438 mln. eurų be PVM. Jei keleivių stočiai būtų pasirinkti Gustonys, tokios geležinkelio infrastruktūros sukūrimas atsieitų kiek daugiau nei 80 mln. eurų.
S. Jodinskienė svarsto, kad galbūt galima ir dar viena, gyventojų siūloma išeitis – dėl „Rail Balticos“ paaukoti nenaudojamą siauruko vėžę.
„Bernatoniai įsikūrę dešinėje siauruko pusėje, o vėžė eis kairėje. Jei siauruku ta vėžė eitų, gal namus būtų galima išsaugoti, vis tiek tas paveldas apaugęs ir baisus“, – viliasi bernatoniškė.
Reakcija nenustebino
Apie valstybės reikmėms planuojamą išpirkti nuosavybę sužinojusių gyventojų nepasitenkinimas nestebina Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos.
Anot jo, iš karto buvo galima numatyti tokią reakciją.
Bet kitų alternatyvų nei stotis Panevėžio vakarinėje dalyje, jo nuomone, apskritai net neverta nagrinėti.
Direktorius svarsto, galbūt yra galimybė suderinti visų pusių interesus – tarptautinę keleivių stotį statyti Panevėžio pakrašty, bet išsaugant gyventojų namus.
„Gal tą geležinkelio atšaką pastūmus kairiau ar dešiniau, būtų galima apeiti gyvenvietes rajone“, – galimybių ieško T. Jukna.
Tačiau atsisakyti stoties miesto ribose, jo nuomone, būtų didelė klaida.
„Keleivinė stotis už 10 km nuo Panevėžio nei gyventojams nebus patogi, nei miestui suteiks galimybių. Stotis miesto ribose būtų didžiulis laimėjimas ne tik panevėžiečiams, bet ir atvykstantiems į miestą. Atvažiavusieji į Panevėžį autobusu turėtų galimybę sėdę į miesto maršrutinį autobusą pasiekti stotį ir keliauti po Europą“, – sako T. Jukna.
Pritrauktų turistų
Pagal numatytą projektą daugiau nei 400 km iš Panevėžio į Taliną greitasis traukinys įveiktų per 2 val. 39 min., o kelionė į Varšuvą užtruktų apie 4 val.
Skaičiuojama, kad stotis miesto pašonėje vien išlipančių turistų srautus padidintų bent 15 proc.
„Tyrimas rodo, kad jei tarptautinė stotis toliau nuo miesto, turistų išlipa labai mažai, o jei pačiame mieste, nemažai turistų renkasi po dieną ar dvi tokius miestus aplankyti. Jei stotis bus Gustonyse, daug turistų tiesiog neišlips“, – mano T. Jukna.
Jei stotis iškiltų Gustonyse, direktoriaus nuomone, užtikrinti „Rail Balticos“ keleiviams patogų susisiekimą su miestu būtų problemiška.
Skaičiuojama, kad kas 25 minutes į Gustonis kursuojantis maršrutinis autobusas Panevėžio savivaldybei kas mėnesį, esant dabartinėms kainoms, atneštų bent 20 tūkst. eurų nuostolį.
Surinko daugiausia balų
Pagal visuomenei pristatomą „Rail Balticos“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepciją kaip prioritetinis vertinamas siūlymas tarptautinę geležinkelio stotį statyti Panevėžio vakarinėje dalyje, šalia aplinkkelio.
„Planuojama tarptautinė geležinkelio stotis yra reikšminga ne tik lokaliu lygmeniu, tačiau
ir visos šalies urbanistinių centrų, ir tarptautinio matomumo kontekste. Tarptautinė geležinkelio stotis Panevėžyje turės įtakos ne tik miesto ir rajono susisiekimo sistemai, bet ir socialiniam, ekonominiam miesto vystymuisi“, – pristatoma plane.
Ties Panevėžiu planuojama I tipo tarptautinė stotis, kokios įrengiamos pagrindiniuose Baltijos šalių miestuose.
Pasak plano rengėjų, prie Panevėžio aplinkkelio pastačius tarptautinę geležinkelio stotį būtų sudarytas potencialas vystyti vakarinę miesto dalį ne tik gyvenamųjų teritorijų plėtrai, bet ir komercinei, administracinei veiklai bei perspektyvinei tarptautinio ir lokalaus susisiekimo mazgo plėtrai (pvz., integruojant autobusų stotį).
„Planuojamos pirmosios koncepcijos alternatyvos sprendiniai šalies urbanistinėje struktūroje
svarbūs Panevėžio miesto ir aplinkinių teritorijų stiprinimo ekonominiu ir socialiniu aspektu, taip pat ir tarptautinio matomumo aspektu“, – įvertino rengėjai.
Pagal daugelį kriterijų įvertinus visas plane numatytas alternatyvas, daugiausia vertinimo balų yra surinkusi pirmoji, atverianti Panevėžiui galimybę turėti tarptautinę „Rail Balticos“ keleivinę stotį.
Visgi kurioje vietoje – Panevėžyje ar Gustonyse – iškils tarptautinė keleivių stotis, galutinai paaiškės tik patvirtinus Panevėžio mazgo specialųjį planą.
Po ateinančią savaitę, ketvirtadienį, miesto Savivaldybės patalpose šaukiamo viešo pristatymo Susisiekimo ministerija per dešimt darbo dienų turės oficialiai atsakyti visiems, teikusiems pasiūlymus ir paklausimus.