„Transporto projektai varžosi tarpusavyje dėl finansavimo iš ES Sanglaudos fondo. Vieno projekto nepanaudotos lėšos nukreipiamos kito ES prioritetinio projekto įgyvendinimui“, – pabrėžė ji.
„Netgi tada, kaip nėra galutinai aiškūs derybų dėl ES biudžeto rezultatai, visiškai natūralu, kad tokie visus ES teisės reikalavimus atitinkantys projektai, kaip „Rail Baltica“, ir ateityje išliks prioritetiniais dėl finansavimo, ir ypač tuo atveju, jei jie yra sėkmingai įgyvendinami“, – sakė C. Trautmann.
„Deja, pastaraisiais mėnesiais kai kurie Estijos politikai ir „Rail Baltica“ priešininkai viešojoje erdvėje naudoja ir skleidžia melagingą informaciją. Tiek Estija, tiek ir kitos Baltijos šalys gali nebeturėti kitos panašios galimybės su ES parama nutiesti modernią ir tiesioginę geležinkelio jungtį į Europą“, – pabrėžė ji.
„Rail Baltica“ – aštuonias valstybes apimančio transporto koridoriaus dalis. Visos šios šalys sutinka sujungti savo kuklius resursus šio projekto įgyvendinimui“, – pridūrė ji.
Baltijos šalių premjerai sausio pabaigoje Taline pasirašė susitarimą dėl „Rail Baltica“ plėtros. Juo pabrėžta, jog projektas būtų įgyvendintas iki 2025 metų ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais.
Paskutiniais duomenimis, „Rail Baltica“, įskaitant atkarpą tarp Kauno ir Vilniaus, statyba kainuos apie 5,8 mlrd. eurų.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija bus nutiestas greitasis geležinkelis. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km.