Į bendrabutį – geriau be automobilio
Universitetų bendrabučių valdytojai jau paruošė kambarius atvykstantiems studentams. VDU Studentų reikalų tarnybos direktorius Mantas Simanavičius tinklalapiui LRT.lt teigia, kad apgyvendinimas jau prasidėjo. Šiuo metu esą įsikuria studentai iš užsienio, nuo penktadienio apsigyventi pradėjo ir pirmakursiai.
„Nuo rugpjūčio 23-osios iki rugsėjo 10-osios turi apsigyventi pirmakursiai ir kitų kursų studentai. Patirtis rodo, kad pirmakursiai masiškai atvyksta pirmosiomis įsikūrimo dienomis, o vyresnių kursų studentai į didmiesčius parkeliauja vėliau“, – pastebi M. Simanavičius.
Pasak LRT.lt pašnekovo, kiekvienas bendrabutis turi ir automobilių stovėjimo aikštelę. „Centre taip pat turime vieną bendrabutį, bet čia apgyvendinami užsieniečiai, kurie dažniausiai būna be automobilių. Vis dėlto šioje aikštelėje būna tikrai didelis užimtumas, nes aplink ją yra savivaldybės teritorija, renkami mokesčiai, todėl daugelis nori automobilį pasistatyti būtent čia. Kiti bendrabučiai yra nuošaliau, kur mažiau intensyvu, bet vis tiek mikrorajone, todėl užimtumas taip pat nemažas“, – aiškina M. Simanavičius.
Tuo metu Vilniaus universiteto bendrabučiuose didysis apgyvendinimas truks nuo rugpjūčio 26-osios ir baigsis rugpjūčio 30-ąją, Lietuvos edukologijos universitete – nuo rugpjūčio 28-osios iki rugsėjo 7-osios. „Be abejo, prie universiteto sudėtinga pastatyti automobilį, kaip ir visame Vilniuje. Niekas nepastatė bendrabučių kitoje vietoje“, – lakoniškai teigia viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būstas“ direktorius Nerijus Cicilionis.
Savo ruožtu Lietuvos edukologijos universiteto bendrabučių valdytoja Elena Kelminskienė viliasi, kad paskutinį rugpjūčio savaitgalį atvykstantys studentai ras kur pastatyti automobilį. „Darbuotojų savaitgalį nebus, tai turėtume sutilpti“, – tikisi E. Kelminskienė.
Spūstys – kelis kartus per dieną
Technikos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas teigia, kad Vilnius pradeda pilnėti likus 2–3 dienoms iki rugsėjo 1-osios. „Dalis studentų, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose ar kolegijose, atvyksta į Vilnių nuo rugsėjo 28-osios savu automobiliu. Kai kurie vietą randa Saulėtekyje, tačiau jei gyvenamąją vietą turi naujuosiuose rajonuose, tai malasi po miestą piko valandomis“, – sako pašnekovas.
„Kadangi tik šiemet vykdomas visuomeninio transporto milžiniškas projektas, stengiamasi pritraukti naujų keleivių, tai be rugsėjo pirmosios savaitės pabaigos vargu ar kas galės pasakyti ir paskaičiuoti, kiek žmonių sės į visuomeninį transportą, o kiek važiuos asmeniniu transportu“, – tęsia V. Sadauskas.
Anot eismo eksperto, jei Lietuvoje dviračių susiekimas būtų toks išvystytas kaip Danijoje, tai transporto spūstys tokios nebūtų. „Bet Lietuvoje to nėra, todėl nuo 7 iki 9 ryto ir susidaro spūstys“, – aiškina LRT.lt pašnekovas.
Pasak V. Sadausko, didesni kamščiai mieste atsiranda ir per pietus – nuo 12 iki 14 val., kai tėvai parsiveža vaikus namo iš mokyklų. „Vakare tiesiogiai nuo moksleivių nebepriklauso – svarbu, kuriuo metu darbą baigia institucijos. Jei vienu metu – negerai, bus spūstys, o jei skirtingu su laiko tarpais, tada spūsčių išvengti lengviau“, – tęsia eismo ekspertas.
Didžiausi transporto kamščiai sostinėje susidaro Kalvarijų g., Geležinio Vilko g, Laisvės prospekte bei tose gatvėse, kurios susijungia su centru ar didesnėmis įstaigomis. „Neaišku, kiek truks Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija. Jei savivaldybė įvykdys savo pažadus ir į Vingio parką praleis daugiau eilių, tai situacija nebus tokia tragiška. Bet jei tas pažadas nebus įgyvendintas, tai bus labai sudėtinga“, – įspėja V. Sadauskas.
„Kaunas tokių spūsčių kaip Vilnius neturi“
Tuo metu Kaune situacija dėl spūsčių kiek geresnė. Paulius Keras, Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas, LRT.lt teigia, kad čia tokių spūsčių kaip Vilniuje nėra.
„Jau šią savaitę jaučiame studentų srauto padidėjimą. Nuo pirmadienio mūsų viešasis transportas važiuos rudens grafiku, padidintu intensyvumu. Visiško keleivių srauto atsistatymo tikimės paskutinę rugpjūčio savaitę. Rugsėjo 1-oji yra ta kertinė diena, nuo kurios prasideda spūstys. Didžiausias apkrovimas tęsiasi iki pirmojo sniego, pirmųjų šalnų, kai vėl labai sumažėja transporto srautas“, – nurodo P. Keras.
Anot savivaldybės darbuotojo, Kaune didesnės spūstys rytinio bei vakarinio piko metu susidaro Šventosios Gertrūdos ir Gimnazijos gatvės sankryžoje bei visoje atkarpoje nuo Šauklių gatvės, Kauno pilies iki Karaliaus Mindaugo prospekto. „Tačiau sudėtingiausiu laiku čia įmanoma užtrukti 5–6 minutes“, – patikina specialistas.
„Kritinė vieta yra Murava, patekimas iš automagistralės ir Ukmergės plento, taip pat Savanorių pradžia ir kai kurios prospektą kertančios vietos. Be abejo, kadangi uždarytas Panemunės tiltas, bus tam tikros spūstys ir Panemunės mikrorajone, Vaidoto gatvėje ir Baterijos plente“, – apibendrina P. Keras.