„Audito medžiagą pirmadienį pateikiau prokuratūrai. Pagal mūsų manymą, yra kuo užsiimti ir ką vertinti “, – antradienį Seime pranešė ministras.
Pasak J. Narkevičiaus, auditas nustatė, kad keli geležinkelių ruožai į vieną elektrifikacijos projektą buvo apjungti nepagrįstai, tai prailgino projektą ir išaugino jo kainą.
„Pirmas etapas (...) to elektrifikavimo projekto buvo įvykęs pažeidžiant tam tikrus ir teisės aktus, ir parenkant netinkamą, ekonomiškai nenaudingą būdą, kada trys ruožai apjungti į vieną. Vien tas apjungimas sukėlė, kad konkursas vyko dvejus metus ilgiau nei planuota, o kaina viršijo 100 mln. eurų nei buvo numatyta“, – kalbėjo ministras.
J. Narkevičiaus teigimu, auditoriai patyrė sunkumų norėdami gauti tyrimui reikalingą medžiagą.
„Gauti informaciją buvo ypatingai sudėtinga, nepaisant to, kad auditoriai pasirašė konfidencialumo sutartis, tačiau visos informacijos, kad būtų galima nuodugniai konstatuoti tam tikrus teigimus, nebuvo pateikta. Tačiau ir iš tos informacijos, kuri buvo pateikta, darytina išvada, kad yra rimtų pažeidimų“, – tvirtino ministras.
Premjeras Saulius Skvernelis pripažino, kad geležinkelių elektrifikavimo projektas buvo vilkinamas.
„Taip, iš tikrųjų buvo tempiama ir spaudžiama iki pat paskutinės dienos, kada šitam elektrifikavimo konkursui iškyla pakankamai didelė grėsmė, tiesiog buvome įsprausti į pasirinkimo neturėjimo alternatyvą – arba jisai vyksta, arba jūs puikiai žinote, finansavimo šaltinis išnyksta. Kodėl tai buvo daroma, dabar galima tik spėlioti“, – Seime kalbėjo premjeras.
Jis pripažino, kad elektrifikavimas paskatintų Lietuvos konkurencingumą ir krovinių pervežimo tarifų mažinimą bei mažintų aplinkos taršą.
Pasak J. Narkevičiaus, antras audito etapas, paties konkurso vertinimas, vyksta toliau.
MIšriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius sakė, kad geležinkelio elektrifikacijai dar 2016 metais buvo skirta daugiau nei 300 mln. eurų.
„Praktiškai mes jau turėjome elektrifikuotą geležinkelį turėti kitų metų pabaigoje. Taip pat jau turėjo būti užsakyti elektrovežiai, taip pat ir nauji keleiviniai traukiniai. Šiandien mes esame praktiškai status quo“, – teigė jis.
Elektrifikavimo projekto auditą Susisiekimo ministerija baigė gegužės pradžioje ir įslaptintą jo ataskaitą pateikė valstybės institucijoms. Jo metu tirtos ruožo Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo viešųjų pirkimų procedūros.
J. Narkevičius jau anksčiau yra sakęs, kad didelės apimties konkursas nebuvo skaidomas dalimis, o viešųjų pirkimų procedūros vietoj 6 mėnesių užsitęsė iki 2 metų, todėl padidėjo rizika nesuspėti laiku įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamo projekto ir netekti apie 200 mln. eurų ES investicijų.
Vus dėlto gruodį ministras leido „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti 363 mln. eurų vertės sutartį su konkursą laimėjusia Ispanijos infrastruktūros statybos grupės „Elecnor“ ir inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu „Inabelec“. Ji pasirašyta gruodžio 20-ąją
Tuomet J. Narkevičius sakė, kad už neefektyvų konkursą ir pabrangusį projektą už nuostolius atsakingi asmenys turės atsakyti, tačiau bendrovės valdybos pakeitimas nesvarstomas.
Antroje vietoje liko Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“, pasiūliusi 40 mln. eurų mažesnę kainą – 323 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ teigė projektą planuojantys užbaigti laiku – iki 2023 metų pabaigos. Tokiu atveju ES parama nebūtų prarasta.