„Šios požeminės pervažos ir susijusių kelių atsiradimo aplinkybės visuomenei kelia daug pagrįstų klausimų. Valstybė iš tiesų stokoja lėšų šalies keliams, todėl visus infrastruktūros projektus būtina planuoti ir įgyvendinti skaidriai, investicijas aiškiai pagrįsti ir visų mokesčių mokėtojų lėšas investuoti naudingiausiu visuomenei ir valstybei būdu. Todėl ikiteisminis tyrimas svarbus ne tik dėl šio konkretaus objekto, bet ir tam, kad būtų užkirstas kelias ydingiems atvejams ateityje. Tikiu, kad teisėsaugos institucijos nustatys tikrąją situaciją ir įvertins galimą žalą ir pažeidimus“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Generalinė prokuratūra atsižvelgė į tai, kad Strošiūnų požeminės pervažos projektavimo ir statybų proceso metu projektavimo darbų apimtis ir projekto kaina kito iš esmės, t. y. išaugo maždaug 3 mln. eurų. Pažymima, kad viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje nebuvo numatyti jungiamieji keliai su žiedinėmis sankryžomis, tačiau proceso metu jie buvo suprojektuoti ir įrengti. Tai gali būti vertinama kaip esminių sutarties sąlygų pakeitimas, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Papildomų projektavimo ir statybos darbų proceso metu taip pat galimai buvo pažeisti kelių techninio reglamento reikalavimai, nes nėra skaičiavimais pagrįstų įrodymų dėl papildomų darbų reikalingumo ir atsiperkamumo. Dėl šios priežasties buvo neekonomiškai ir neefektyviai panaudotos minėtos lėšos.
Susisiekimo ministerija į Generalinę prokuratūrą kreipėsi š. m. liepos mėn., įvertinusi ministerijos iniciatyva atlikto Strošiūnų tunelio statybų aplinkybių audito išvadas. Audito metu paaiškėjo, kad 2017 m. suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pervaža dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą – didžiagabaritei technikai pritaikytą tunelį su jungiamaisiais keliais ir žiedinėmis sankryžomis. Stipriai pabrangus objekto statybai, nustatyta įvairių pažeidimų ir galimai padaryta žalos valstybei.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl valstybės tarnautojų ir jiems prilyginamų asmenų piktnaudžiavimo 2017–2021 m. įgyvendinant Strošiūnų tunelio projektavimo bei statybos darbus.
Siekdama išvengti panašių situacijų ateityje, ministerija taip pat įpareigojo Lietuvos automobilių kelių direkciją nuo šiol atlikti visų planuojamų ir statomų tiltų, tunelių bei viadukų kaštų ir naudos analizes ir jas skelbti viešai.