„Iki naujųjų metų savivaldybės turėjo pasidaryti diskusijas dėl mažos taršos zonų ir tas zonas numatyti. Kodėl toks dalykas nepavyko? Reikėtų manau savivaldybių klausti, bet labai norėtųsi jas padrąsinti. Visgi, kokį mes Kauną šiandien įsivaizduotumėme, jeigu Laisvės alėja būtų automobilių gatvė? O kažkada, iki šeštojo dešimtmečio, Laisvės alėja buvo eismo gatvė. Ir taip toliau, ta prasme. Sąjūdis kėlė idėją Klaipėdos senamiestį paversti pėsčiųjų zona. Vilniuje irgi jau turime nemažai pėsčiųjų zonų“, – pirmadienį „Delfi" televizijai komentavo S. Gentvilas.
Ministras pridėjo, kad visos technologijos ir būdai, kaip užtikrinti tokių zonų egzistenciją jau yra. Anot jo, galima imti Nyderlandų, Vokietijos ir Švedijos pavyzdžius, kurių didžiuosiuose miestuose užtikrinta, kad daug teršiantys automobiliai į tam tikras miestų zonas patekti negali.
„Viskas yra padaroma, tereikia tik noro. Technologijos šiuo metu jau yra išrastos. Vakarų miestuose, tokie kaip Štutgartas, Amsterdamas, Stokholmas yra visi susireglamentavę ir gali gauti prieigą prie registrų duomenų ir užtikrinti, kad daug teršiantys dyzeliniai automobiliai į tokias zonas negalėtų. Viskas sprendžiama, kai yra bendruomenės palaikymas ir norima gyventi švaresnėje aplinkoje. Ar tikrai verta Hammerius leisti į miesto centrą. Tai apsisprendžia bendruomenė, kad visgi ne, kad senesnių ir teršiančių ne, nereikia“, – tvirtino S. Gentvilas.
„Iš esmės, miestai turėtų būti ir vaikščiojimui ir turi būti tos mažos taršos zonos“, – pridėjo jis.
Galiausiai ministras paminėjo, kad nors daugelis savivaldybių nesugebėjo įvykdyti užsibrėžto nustatymo, nei viena iš ministerijų neturi būdo ir galimybės šį procesą veikti. Visgi, S. Gentvilas tikisi, kad artėjant savivaldos rinkimams, šio klausimo aktualumas bus iškeltas iš visuomenės pusės.
„Turėjo būti nustatytos mažos taršos zonos sausį, bet mes jokio bizūno neturime. Tik aš labai norėčiau, kad rinkimuose savivaldos atsirastų ta ekologijos tema ir kad gyventojai būtų reiklesni tam, kokį miestą turės gyvenimui“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Lietuvos miestai mažos taršos zonas turėjo nustatyti iki 2023 m. sausio 1 d. kaip buvo apibrėžta Alternatyviųjų degalų įstatyme. Iki numatytos datos siekta, kad miestai patvirtintų veiksmų planus ir numatytų terminus. Kol kas apie šiuos planus paskelbė vos kelios savivaldybės.
Mažos taršos zonos yra sritys, kuriose labiausiai teršiančių transporto priemonių eismas yra reguliuojamas arba draudžiamas. Paprastai tai reiškia, kad transporto priemonės, turinčios didesnes emisijas, negu nustatytos lubos, negali įvažiuoti į zoną arba už tai turi sumokėti.