Aplinkos ministras S. Gentvilas pabrėžia, kad akcizų paketas nėra radikalus.
„Mes nekalbame apie nieko radikalaus – kad 10 centų didėtų dyzelino ir benzino kainos, o maždaug 3 centais kas metus. Jei šiandien sulyginsite Estijos, Latvijos ir Lietuvos degalinių kainas, Latvijoje ir Estijoje tiek dyzelinas, tiek benzinas šiandien yra 12-13 centų brangesnis nei Lietuvoje, o mes kalbame apie 3 centų pabrangimą. Net ir pritarus akcizų mokesčiams, mes vis dar būsime pigesni nei latviai ir estai. Baltijos šalyse mes vis dar turėsime pigiausius degalus“, – laidoje Delfi interviu kalbėjo jis.
Ministro teigimu, tikslas – kad bendrai būtų naudojamos kitos kuro rūšys ne tik transporte, bet ir buityje. Jis pasidalijo vizija ir priemonėmis, kaip to siekiama.
„Šiandien išdalijome beveik 50 mln. eurų gyventojams pakeisti taršius savo anglies, dujų arba dyzelino katilus į biokuro arba šilumos siurblius. Valstybė jau yra padėjusi labai daug – dešimtis tūkstančių namų jau yra pasikeitę, centralizuotas šildymas, mes toliau pumpuojame ir siūlome subsidijas visuomenei. Reikia iš kitos pusės padaryti iškastinį kurą vis mažiau parankų.
Gyvenamųjų namų kvartalai įsirengę modernias ventiliavimo sistemas, jie užbomborduoja mus skundais apie kaimynus, kurie kūrena taršų kurą, jie kvėpuoja kaimynų kaminu. Lietuva, kuri nėra nei anglies, nei dujų kasybos šalis, turi savo energetiką užauginti ant biokuro arba elektrinių šilumos siurblių, tą paramą duodame. Transporte – viskas sudėtingiau, ten nėra greitų sprendimų, elektrifikavimas – labai brangus“, – sako jis.
Anot jo, mokestinė aplinka turi būti tokia, kad skatintume naudotis švaresnį benziną: „Tai nuosekliai siųs žinutę tiek įmonėms, tiek bankams ir lizingo bendrovėms, kad reikėtų finansuoti ir skatinti persėsti į švaresnį ir taupesnį automobilį.“
Ministras priduria, kad Lietuva dirbtinai atpiginusi dyzeliną.
„Dyzelinas taršesnis už benziną, esame dirbtinai jį atpiginę. 2026 m. susivienodins apmokestinimas dyzelino ir benzino. Tai lems, kad nebus mokestinės paskatos naudotis dyzelinu“, – pažymėjo S. Gentvilas.
Jis dar kartą atkreipė dėmesį, kad jei nebus rasta sprendimų, Lietuvai teks mokėti baudas.
„Baudos – atspindys, kad mes vėluojame su savo klimato kaitos įsipareigojimais, nes priimtas Europos klimato įstatymas – kiekvienai šaliai padalinta, kiek reikėtų sumažinti CO2 emisijas. Imama fotonuotrauka 2025-2030 m. kaip valstybėms sekasi. Lietuva vėluoja, ypač transporto sektoriuje, mažinti savo emisijas. Jei mes šildyme, elektros gamyboje turime saulės elektrines, biokurą ir kt., tai transporto sektoriuje tik didiname emisijas.
Matome, kad 2025 m. greičiausiai būsime viršiję gerais 7 mln. tonų CO2, o tai transformuojasi į 400 mln. eurų baudą 2027 m.“, – sako jis.
Ministro teigimu, pagrindinė problema – transporto sektoriaus tarša.
„Automobilių taršos mokesčio bene vienintelė Lietuva Europoje neturės po to, kai greičiausia Estija tai išsispręs. Ar turime gerai funkcionuojantį viešąjį transportą? Irgi didelis klausimas. Remigijus Šimašius skatino dviračių kultūrą, bet ji labai sunkiai skinasi kelią net ir Vilniuje, nes žmonės linkę labiau naudotis automobiliu ir tai inertiška“, – aiškina S. Gentvilas.
Anot jo, akcizų paketas spręs taršos problemas, bet vien jo nepakaks. Kaip ir kada bus grįžtama prie automobilių taršos mokesčio, ministras kol kas negalėjo atsakyti.
„Sudėtingas klausimas. Pats bandžiau su juo ateiti į Seimą. Esame pasiėmę šį klausimą į Vyriausybę. <…> Visų pirma iniciatyva turi būti iš Susisiekimo ministerijos. <…> Kuo toliau link rinkimų, tuo mažiau drąsos priimti ryžtingus sprendimus.
Akcizų paketas spręs taršos problemas, bet nepakankamai. Mokesčius už taršą mokės tie, kurie vartoja. Jis (paketas – red.) mažins emisijas, didins automobilių efektyvumą, skatins jų elektrifikavimą ir t. t., bet mūsų skaičiavimais, tai nebus pakankama“, – laidoje kalbėjo jis.