Antradienį Seime po pateikimo pritarta Algirdo Butkevičiaus siūlymui automobilių registracijos mokesčio netaikyti paveldėtiems automobiliams. Taip pat pritarta socialdemokrato Eugenijaus Sabučio siūlymai, kad pinigai, surinkti už automobilių registracijas, tektų savivaldybėms. Prieš svarstymus paprašyta Vyriausybės išvados.
Tačiau Vyriausybė šiuo metu žada iš esmės keisti automobilių taršos mokestį – šiuo metu geriau žinomas kaip automobilių registracijos mokestis, realiu taršos mokesčiu pavirstų jau kitąmet.
„Šiuo metu labai intensyviai kalbamės su Susisiekimo ministerija apie šį klausimą, vyksta tikrai kūrybiškas procesas“, – patikina Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, kol kas dar negalima pateikti, kaip naujasis mokestis galėtų atrodyti, projektus žadama paviešinti balandžio pabaigoje.
Aiškėja, kad surinkti pinigai keliaus nebe į valstybės biudžetą, tačiau viešąjį transportą.
Jis patikino, kad Vyriausybė pateiks išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų, tačiau Vyriausybė siūlys mokestį keisti iš esmės.
„Mes jau ateitume su konceptualiu pokyčiu. Aš manau, balandžio pabaigoje jau pradėtume viešai kalbėti. (…) Norisi tvaraus, kad nereikėtų kaitalioti kiekvienais metais, ir kad jis būtų aiškus signalas rinkai, automobilių pardavėjams, pirkėjams, būtų aiškus mokesčio panaudojimas. Ne taip kaip šiandien – skirta miškams įveisti, bet iš tikrųjų miškai neįveisinėjami, nė euro neina. Norisi kokybišką išleisti“, – patikino ministras.
Iki šiol surinko 19,4 mln. eurų
Nuo pernai liepos 1 d. Lietuvoje galioja įstatymas, numatantis, jog registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius jiems yra taikomas registracijos mokestis, kai jų išmetamo anglies dioksido kiekis viršija 130 g/km. Jį reikia sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą, t. y. kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį, arba kai transporto priemonė registruojama pakartotinai – keičiasi savininkas.
Iš viso „Regitra“ nuo pernai liepos iki šių metų vasario pabaigos iš automobilių registracijų surinko 19,41 mln. eurų – 130 g/km CO2 kartelę viršijo 152,9 tūkstančio automobilių, kurie buvo registruoti. Statistika rodo, kad maždaug kas ketvirtam registruojamam automobiliui mokestis netaikomas, mat jų išmetamas CO2 nesiekia ribos.
Mokesčio mokėtojai 71 proc. atvejų buvo dyzelinių automobilių nauji savininkai, apie 21 proc. atvejų – benzininių.
Dažniausiai išmetimai nustatomi iš kilmės ir patvirtinimo dokumentų (vasarį – 68,5 proc. atvejų), pagal formulę vasarį nustatyta 28,1 proc. automobilių išmetamas CO2, o pagal lygiavertes transporto priemones – 3,4 proc.
Visas surinktas mokestis yra pervedamas į valstybės biudžetą – pervedamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Tikslią registracijos mokesčio sumą galima tik registracijos metu, tačiau „Regitra“ pateikia ir skaičiuoklę, leidžiančią įvertinti preliminarų mokesčio dydį.
Seime pateiktos dvi korekcijas
Seimas antradienį po pateikimo pritarė dviem automobilių registracijos mokesčio korekcijoms. Algirdas Butkevičius siūlė pataisą, kad mokestis nebūtų taikomas paveldimam automobiliui.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas abejojo, ar nereikėtų iš esmės keisti šio mokesčio ir registracijos mokestį padaryti vienkartinį.
„Vieną kartą užregistruoji, sumoki, ir viskas, o dabar mes keisim, perdažysim, kažką paremontuosim – ar verta užsiimti tokiais dalykais? Gal geriau sutvarkykim ir padarykim vienkartinį registracijos mokestį“, – svarstė M. Majauskas.
A. Butkevičius akcentavo, kad skubus pakeitimas reikalingas dėl to, kad dalis paveldėtojų atsisako paveldėto automobilio, nes negali mokesčio sumokėti.
Eugenijus Sabutis siūlė nustatyti, kad mokestis įskaitomas į savivaldybių biudžetus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, mat iki šiol pinigai keliauja į biudžetą.
„Mano manymu, tai galėtų būti vienas pirmųjų realių žingsnių šios kadencijos seime stiprinančių savivaldą. Pasiųstume aiškų ženklą savivaldybėms, kad esame pasiruošę kalbėtis su regionais dėl bendro pasiryžimo didinti savivaldybių investicinį pajėgumą, plečiant jų savarankiškųjų pajamų šaltinius“, – argumentavo parlamentaras.
Abi pataisos priimtos svarstyti, paprašyta Vyriausybės nuomonės.